„Įprasta, kad miškuose apgadinami arba „pametami“ automobilių buferiai, manevruojant atbulomis nukenčia galinė automobilio dalis, apibraižomas kėbulas“, – pabrėžia draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.
Anot jo, skiriamasis įvykių, į kuriuos patenka automobilių savininkai Lietuvos miškuose, bruožas – kaltininkų ir liudininkų nebuvimas. „Grybautojai randa apgadintą automobilį, o kaltininkas jau būna dingęs“, – sako specialistas.
Kitas automobilių žalas, kurių vairuotojai patiria miškuose, D. Trimonis priskiria pačių vairuotojų atsargumo ir atsakomybės stokai.
„Nepasirenkamas tinkamas važiavimo stilius ir greitis, neįvertinamas automobilio važumas, labai skubama pirmiesiems suspėti prie grybų, todėl kenčia automobilio dugnas, važiuoklė, kėbulas“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Didžiausiais iki šiol miške kilusiais nuostoliais draudimo bendrovės istorijoje grasina šį rudenį nutikęs įvykis, kai po grybavimo viename Aukštaitijos miškų sugrįžę žmonės neberado savo visureigio. Įvykdytą vagystę šiuo metu tiria policijos pareigūnai.
Kaip vienas skaudžiausių miške patiriamų traumų draudikai mini rankų kaulų lūžius ir prisimena atvejį, kai griūdamas žmogus išsinarino raktikaulį – tuomet prireikė net chirurginio gydymo.
Draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja, kad dėl nuostolių, patiriamų grybaujant, kiekvieną sezoną išmokama nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų kompensacijų.