Apie tai, kokie dalykai labiausiai rėžia akį profesionalams, pranešime žiniasklaidai pasakoja vienas bendrovės „Egzotika“ strategų Žilvinas Žeromskas.
- Kiek daug improvizacjių automobilių savininkai sau gali leisti rinkdamiesi naujas padangas? T. y. ką galima išlošti ar pralošti perkant šiek tiek didesnes ar mažesnes, truputį platesnes ar siauresnes padangas?
Automobilių gamintojai teigia, kad toleruotini padangų diametro ir pločio pasikeimai nuo to, ką numatė konstruktoriai, yra maždaug 2 proc. Egzistuoja specialios konversijos lentelės, kokių išmatavimų padangas kuo galima keisti. Jos leidžia „žaisti“ naudojant netgi per vieną ar du colius didesnius/mažesnius ratlankius, tačiau mašinos elgesys visais atvejais kinta drastiškai.
Tarkim automobilis, kuris nuo konvejerio nuriedėjo su 195/65 R15 dydžio ratais, perautas 205/55 R16 padangomis, teoriškai išsaugos tą patį diametrą, tačiau komfortas bus neatpažįstamas: žemesnis padangos profilis lems tikslesnes reakcijas į kiekvieną vairo pasukimą, tačiau važiavimas bus kur kas „kietesnis“.
Pataikius į asfalto provėžas – automobilis bus „tampomas“ į šonus taip, kad platesnė padanga tikrai neatrodys esanti „smulkmena“. T. y. ryžtantis tokiems dalykas tik dėl to, kad didesni ratlankiai atrodo įspūdingiau, reiktų pasitarti su šios srities profesionalais ir įvertinti visas aplinkybes.
Ypač daug abejonių tokie eksperimentai kelia tada, kai pernelyg dideli ratai montuojami ant nedidelio, lengvo, sąlyginai silpną variklį turinčio automobiliuko. Kadangi jo konstrukcija buvo apskaičiuota vadovaujantis kitokia logika, pakabai, transmisijai ir varikliui tektų gerokai didesnis krūvis, tuos agregatus veikia žudančiai. Tai taip pat neracionalu ir nepatogu, kaip žmogui avėti dviem dydžiais didesnius batus.
- Ar tiesa, kad važiavimo kokybę galima stipriai pakoreguoti keičiant ne padangos dydį, o greičio indeksą?
– Tikrai taip. Visiškai identiškai atrodančios – tokio pat modelio ir protektoriaus piešinio – padangos gali būti visiškai skirtingos greičio indeksų prasme. Koks greičio indeksas (t. y. kokiu didžiausiu greičiu galima saugiai važiuoti) suteikiamas priklausomai nuo padangos vidinės konstrukcijos ypatumų ir panaudotų medžiagų.
„Greitos“ padangos turi kur kas tvirtesnį karkasą, todėl važiavimas su ja bus mažiau komfortiškas. Be to, stengiantis apsisaugoti nuo perkaitimo, gumos mišinys būna kietesnis, o tai susiję su stabdymo kelio ilgiu.
Dabar beveik visos populiariausios vasarinės padangos turi „H“ greičio indeksą, leidžiantį judėti 210 km/val. greičiu. Ieškoti padangų su „W“ (iki 270 km/val.) ar „Y“ (iki 300 km/val.) indeksais galvojant taip patobulinti šeimyninį hečbeką iš tiesų nėra racionalu. Didžioji dalis automobilių paprasčiausiai niekada iki tokių greičių neįsibėgėja net atsidūrę Vokietijos autobanuose.
Kur kas atidžiau reikėtų žiūrėti, koks gamintojo numatytas maksimalus padangos apkrovimo indeksas. Masyvų automobilį apavus neadekvačiai mažą krūvį atlaikyti galinčiomis padangomis arba į mašiną pakrovus daugiau nei leistina krovinio, problemos neišvengiamos.
- Padangos tiesiogiai susijusios ir su degalų sąnaudomis. Ką reiktų žinoti automobilininkai, kuriems tai aktualu?
– Svarbūs du dalykai: pasipriešinimo riedėjimui koeficientas ir slėgis. Pastaruoju būtina rūpitis nuolat, kad ir kokias padangas pasirinktumėte. O tai, kiek degalų reikės judėjimui, priklauso ne tik nuo gumos mišinio sudėties ir protektoriaus rašto, bet ir padangos pločio. Kuo didesniu plotu ji liečiasi su kelio paviršiumi, tuo sunkiau dirba variklis.
Atkreipkite dėmesį į siauras bei aukštas elektromobilių padangas ir bus aišku, kokie sprendimai padeda nuvažiuoti toliau su tuo pačiu energijos kiekiu.
Dar vienas svarbus klausimas renkantis neoriginalaus dydžio padangas – ar jos tiks esamiems ratlankiams? Nors plika akimi pastebėti skirtumą nėra paprasta, visgi tiek pernelyg mažas, tiek pernelyg didelis ratlankis komplikuoja galimybes padangai remtis kelią į tokiu kampu ir plotu, koks užtikrina optimalų sukibimą. Tokiu atveju padanga „dirbs“ prasčiau ir dils greičiau.
- Šiųmetinis pavasarinis padangų keitimo bumas dabar pačiame įkarštyje. Galbūt jau galima kalbėti apie ryškias ir naujas tendencijas, neįprastus automobilininkų pasirinkumus?
– Nenorėčiau kategoriškai teigti, kad tam tikri vairuotojų įpročiai yra nauji, tačiau gana akivaizdu, kad vis daugiau žmonių stengiasi elgtis racionaliai. Jei anksčiau savo patirties ir žinių trūkumą visi stengdavosi kompensuoti pirkdami garsių gamintojų padangas, dabar kur kas daugiau automobilininkų domisi, kas vyksta likusiame pasaulyje ir yra atsparesni rinkodaros triukams su testų rezultatais ar etikečių simboliais.
Iš tiesų, netgi „Premium“ klasės automobiliai pro gamyklų vartus iškeliauja apauti korėjietiškomis padangomis, nes savo savybėmis dažnai jos niekuo nenusileidžia didžiųjų padangų rinkos autoritetų produktams. T. y akivaizdu, kad žmonės labiau gilinasi į šiuos dalykus, labiau pasitiki profesionaliais konsultantais ir stengiasi renktis geriausią kainos – kokybės santykį.
Dėl šių priežasčių populiaresnė tampa vidutinė klasė. Jų parduodame žymiai daugiau nei ankstesniais metais, nors sezonas šiemet ir vėluoja.
Geriausias būdas išsirinkti padangas – paprašyti pardavėjų pateikti kelis alternatyvius pasiūlymus. Jokiu būdu nereikėtų apsistoti ties vienu variantu ar planuoti investicijas į automobilio apavą turint kategorišką išankstinę nuomonę. Interneto forumuose taip pat dažnai palaikomos diskusijos prisidengiant slapyvardžiais giriami savi produktai, bandoma pasėti abejonių konkurentais ar tiesiog pagudrauti.
Tarkim AA įvertinimus turinti padanga nebūtinai bus geriausia daugumai vartotojų, nes jų lengvi karkasai nėra tokie ištvermingi, protektorius dažnai seklesnis, gumos mišinys minkštesnis. Puoselėjantys viltį su tokiomis važinėti ilgai dažnai nusivilia, nes rida būna sąlyginai maža.
Tai pat vis dar tenka nuolat sklaidyti mitus apie dramatiškai blogėjančias padangų savybes, jei tik jos porą – trejetą metų praguli sandėliuose. Nors tiek nepriklausomi ekspertai, tiek patys garsiausi padangų gamintojai oficialiai paneigė šias nesąžiningai dirbančių pardavėjų fantazijas, jie įš apyvartą paleidžia vis naujus „argumentus“.
Šviežiausias jų – tariamai „Porsche“ rekomenduoja nenaudoti anksčiau nei prieš 6 metus pagamintas padangas. Keista, kad kol kas ramybėje paliekamos analogijos su „Formule-1“, nes ten pirmasis padangų komplektas „miršta“ jau per kvalifikacinius važiavimus. Vadovaujantis tokia logika pačių gandonešių parduotuvėse išsirinkti padangas daugeliui automobilių turėtų būti labai sudėtinga.
- Kiek vidutiniškai klientas skiria vienam padangų komplektui?
– Bene geriausia žinia pirkėjams – žaliavų kainos pastaraisiais metais nekito, o konkurencija tarp gamintojų aštrėjo. Nepaisant to kalbėti apie „vidutines“ kainas kiek keblu, nes tai labai susiję su padangų dydžiais. Keturiolikos colių normali padanga kainuoja apie 35 eurus, šešiolikos colių galime nupirkti ir už 42 eurus.