Motociklų keliuose jau pastebimai mažiau nei vasarą, bet dviračių ir paspirtukų srautai dar nesumažėję. Anot ekspertų, važiavimo sąlygos dviratėms transporto priemonėms jau dabar pavojingos. Vairavimo mokyklos „Draiveris“ vairavimo instruktorius Kęstutis Jurevičius atkreipia dėmesį, kad dviračių transporto priemonių sukibimas su kelio danga – daug mažesnis nei automobilių, padangos siauresnės, taigi tokias transporto priemones suvaldyti sunkiau.
„Dabar tas metas, kai kelio danga dažnai būna šalta ir šlapia, prikritę daug lapų, kurie sušlapę būna ypač slidūs. Didelį pavojų kelia ir vadinamas juodas ledas – kelias plonyčiu ledo sluoksniu gali pasidengti staiga atšalus orams, ypač pavojinga ant tiltų ir viadukų“, – perspėja specialistas.
Rudenį ir pavasarį, kintant orų sąlygoms, automobiliams keisti padangas – savaime suprantama procedūra. Tačiau dviratėms transporto priemonėms sezoniniai padangų komplektai – retas reiškinys. Patyręs dviratininkas, dviračių parduotuvių „Velloccino“ vadovas Gediminas Mukas sako, kad žieminių padangų dviračiams paklausa maža, nes labai nedaug žiemą dviračiu važinėjančių entuziastų.
Dygliuotos padangos netinkamos važinėti mieste
Padangos dviračiams, motociklams ir mopedams gaminamos pagal transporto priemonių modelį ir paskirtį. Dviračių ekspertas G. Mukas paaiškina, kad dviračių gamintojai pritaiko padangas pagal dviračio klasę ir gruntą.
„Įprastai baziniame dviračio komplekte montuojamos vasarinės padangos skirtos asfaltui, žvyro dangai, akmenuotoms vietovėms, purvui, šlapiai arba sausai dangai. Žieminių padangų dviračiams asortimentas daug mažesnis: gaminamos paprastos žieminės ir dygliuotos padangos. Tokios padangos – minkštesnės gumos, taip gerinamas sukibimas su kelio danga“, – sako G. Mukas.
Vis dėlto dygliuotos padangos, pasak dviračių eksperto, įprastiems keliams netinka: važiuojant ant plytelių ir trinkelių dygliuotomis padangomis ratai labai slysta, dygliai blogina rato sukibimą.
„Dygliuotos padangos skirtos važiuoti ledu, stipriai suspaustu sniegu. Važiuojant šlapiomis, apšalusiomis plytelėmis, grindiniu ar asfaltu dygliuotos padangos gali būti net pavojingos: dygliai negali sukibti su slidžiu paviršiumi, taigi dviratis gali tapti nevaldomu. Puriu sniegu dygliuotomis padangomis taip pat labai sunku važiuoti – tokios padangos savaime sunkios, o dar gausiai aplimpa sniegu ir jau tampa sunku pajudėti iš vietos“, – paaiškina G. Mukas.
Motociklams šaltiems orams skirta padangų kategorija „M+S“ („Mood and Snow“), tačiau K. Jurevičiaus teigimu, lietuvišką žiemą net ir tokiomis padangomis važinėti labai pavojinga. Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį, kad motociklu važiuojama dviem ratais, sukibimas su kelio danga daug silpnesnis.
„Vienas kolega bandė žiemą važiuoti su tam skirtomis padangomis motociklu: nuvažiavo iki pirmos žiedinės sankryžos, kur posūkyje griuvo. Žieminės padangos motociklams naudojamos vairuotojų, kurie vyksta į tolimas keliones, pavyzdžiui – į kalnus, kai kelyje netikėtai gali užklupti sniegas“, – sako K. Jurevičius.
Motociklams gaminamos dygliuotos padangos, pasak specialisto, skirtos važiuoti bekele, ne gatvėmis.
„Dygliuotos padangos gatvėje – blogas derinys, važiuojant asfaltu dygliai mažina sukibimą, transporto priemonę valdyti sunkiau, ratai slysta, stipriai pailgėja stabdymo kelias. Ant ledo tokios padangos padėtų, bet ant asfalto ir apsnigtos dangos saugiau važiuoti su padangomis be dyglių“, – sako vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius.
Svarbiausia – padangų kokybė
Anot specialistų, kad kelionės būtų saugios ir kelyje transporto priemonė būtų lengviau valdoma, svarbiausia – gera padangų kokybė. Nusidėvėjusios, „plikos“ padangos ant įvairios dangos bus slidesnės, transporto priemonė – sunkiau valdoma. Ar padangos dar nenusidėvėjusios parodo padangos protektoriaus gylis.
„Motociklo padangų minimalus protektoriaus gylis – 0,8 milimetro, bet tai yra labai mažai. Rekomenduoju padangas keisti, jei protektoriaus gylis pasiekia jau milimetrą. Mechaniškai pažeidus motociklo padangas rekomenduojama keisti, nebandyti klijuoti. Svarbus ir padangos amžius: bėgant laikui padanga kietėja, taigi blogėja sukibimas su kelio danga. Rekomenduojama nenaudoti padangų, kurioms daugiau nei 4 metai“, – pataria K. Jurevičius.
Pasak „Velloccino“ vadovo G. Muko, susidėvėjusi padanga ne tik blogiau sukimba su danga, bet ir lengviau praduriama.
„Jei dviračiu važinėjama intensyviai nuo pavasario iki rudens, jau būtų metas padangas pasikeisti. Dalis padangų turi specialią žymą, parodančią, ar padanga jau susidėvėjusi, bet pravažinėjus sezoną paprasčiausia patikrinti padangų kokybę dviračių servise. Įprastai naujos padangos tinkamos nuvažiuoti apie 3000 – 4000 kilometrų. Po to jas reikėtų keisti“, – sako dviračių ekspertas.
Geresnis sukibimas – sumažinus oro slėgį
Žieminės padangos gaminamos iš minkštesnės gumos, taip gerinant sukibimą su danga. Tačiau kitas efektyvus būdas dviratėms transporto priemonėms šaltuoju metų laiku padidinti sukibimą su danga – sumažinti oro slėgį padangose. Pasak specialistų, atšalus orams oro slėgį reikėtų pasirinkti maždaug 10 procentų mažesnį nei rekomenduoja padangų gamintojas.
Vairavimo instruktorius K. Jurevičius rekomenduoja motociklų padangose slėgį sumažinti tarp 10 – 20 procentų.
„Važinėjantys bekele slėgį smažina ir ketvirtadaliu, kartais net perpus. Sumažinus slėgį padidėja padangos plotas, kuris liečiasi su kelio danga, taip gerinamas sukibimas“, – paaiškina specialistas.
D. Mukas perspėja, kad dviračių padangų slėgio nereikėtų sumažinti per daug: „dviračio padangų slėgis šaltuoju sezonu turėtų būti apie 10 proc. mažesnis, o jei slėgis bus per mažas – rizikuojama sulaužyti ratlankį“, – perspėja dviratininkas.
Anot K. Jurevičiaus, padangų kokybė ir slėgis svarbus ir elektrinių paspirtukų vairuotojams: „orams atšalus svarbus padangų minkštumas, o jei padangos universalios, nekeičiamos, šaltuoju metu tų pačių padangų guma bus kietesnė nei vasarą, taigi sukibimas su danga bus blogesnis. Manyčiau, elektrinių paspirtukų padangoms, jei įmanoma, taip pat reikėtų šiek tiek sumažinti slėgį“, – sako vairavimo instruktorius. Vis tik specialistas atkreipia dėmesį, kad daugiausiai nelaimių keliuose atsitinka dėl neatsargumo, taigi esant prastesnėms oro sąlygoms visomis transporto priemonėmis reikėtų važiuoti atsargiau, atidžiau ir lėčiau.