Prasidėjus motociklininkų sezonui apskričių policijos komisariatai vieną po kito viešina vaizdo įrašus, kuriuose matomos šių transporto priemonių vairuotojų gaudynės. Per penkis šių metų mėnesius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo ir motociklų vairuotojai, žuvo 1 motociklininkas, dar 49 buvo sužeisti. Šiemet taip pat jau žuvo 1 keleivis, dar 7 buvo sužeisti. Per tokį patį praėjusių metų laikotarpį žuvo 2 motociklininkai, 48 buvo sužeisti, sužeista 12 keleivių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vadas Andžejus Sosnovskis portalui LRT.lt teigė, jog šiemet motociklininkų sezonas prasidėjo nuo kovo mėnesio ir iki šios dienos Vilniaus VPK pareigūnai jau yra sulaikę 17 tokių transporto priemonių, kurios buvo uždarytos į saugomą aikštelę, dvi iš jų buvo atiduotos transporto priemonių savininkams.
„Tos transporto priemonės, kurios pripažintos kaip nukentėjusios eismo įvykiuose, yra atiduotos. Šešiolika motociklų buvo sulaikyti už KET pažeidimus. Iš jų trys motociklų vairuotojai nestojo stabdomi policijos pareigūnų, septyni motociklininkai vairavo būdami neblaivūs ir neturėjo teisės vairuoti, likę – neturėjo teisės vairuoti.
Buvo sulaikytas ir vienas keturratis motociklas, kurio vairuotojas buvo girtas ir neturėjo teisės vairuoti. Teismas yra priėmęs nutarimą konfiskuoti šį keturratį. Dėl dabar aikštelėje stovinčių 6 motociklų spręs teismas, galimos jų konfiskacijos“, – statistiką pristato A. Sosnovskis.
Pasak pareigūno, dažniausi motociklininkų pažeidimai būna užfiksuojami kaimo vietovėse.
„Vilniaus mieste pasitaiko vienas kitas atvejis, kai motociklininkai nestoja – dažniausiai taip elgiasi tie, kurie neturi teisės vairuoti. Tuomet stengiamės laikytis visų atsargumo priemonių. Vydamiesi bėglį pareigūnai stebi situaciją. Jei tai yra pavojinga kitų eismo dalyvių, motociklo vairuotojo sveikatai ir gyvybei, tačiau pastebimas transporto priemonės valstybinis numeris ar pakanka kitų duomenų, nutraukiame persekiojimą ir ieškome to motociklo pagal turimus duomenis“, – paaiškino A. Sosnovskis.
Gyvenvietėje skriejo daugiau kaip 130 km/h greičiu
Balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai Vilniuje, Gurių g., pastebėjo neleistinu greičiu važiuojančius motociklininkus. Į teisėtus pareigūnų reikalavimus sustoti jie nereagavo ir, akivaizdžiai padidinę greitį, nulėkė Juodupio g. link.
Gyvenamąja vietove motociklininkai lėkė daugiau kaip 130 km/val. greičiu, negalvodami nei apie savo, nei apie aplinkinių gyventojų saugumą ir gyvybę.
Tąkart pareigūnams nepavyko pasivyti motociklininkų. Nepaisant to, kaip pasakoja juos gaudant dalyvavęs A. Sosnovskis, greičio mėgėjas jau kitą dieną buvo surastas.
„Motociklo nepavijome, vairuotojas įsuko į siaurą keliuką, bet jau kitą dieną jis buvo surastas ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Suradome motociklą pagal valstybinį numerį ir kitus požymius. Pažeidimą padarė 17-metis vaikinas“, – LRT.lt kalbėjo pareigūnas.
Jis neslepia, kad šiemet jau buvo ne vienas atvejis, kai motociklų vairuotojai pabėgo. Vieni jų važiuoja be valstybinių numerį, tuomet esą stengiamasi motociklo ieškoti toje vietovėje, kur jis buvo užfiksuotas.
„Informuojame pareigūnus, dirbančius atitinkamoje teritorijoje – ne tik Kelių policiją, bet ir kitus padalinius, pavyzdžiui, Kelių patrulių rinktinę. Su jais mes bendraujame, perduodame informaciją, o jie akylai stebi. Jei motociklininką pavyksta pastebėti, jis būna sulaikomas“, – portalą LRT.lt tikino A. Sosnovskis.
Būrio vadas sako, kad nelengva motociklininkus sulaikyti mieste, kur eismas būna itin intensyvus. „Bendraudami radijo ryšiu uždarome kelius, sudarome automobilių grūstį, kad tas motociklas negalėtų išvystyti didelio greičio ir pabėgti. Tuomet jis priverstas mažinti greitį, stabdyti, apsisukti. Mūsų rinktinėje patruliuoja ir keturi motopatruliai. Praėjusiais metais buvo atvejis, kai motociklo vairuotojas buvo vaikomasis tol, kol jam baigėsi kuras“, – prisimena pareigūnas.
Motociklininkas: hormonų audros liejasi per kraštus
Lenktynininkas ir sporto klubo „Coffee Racers“ prezidentas Adomas Dautartas sako, kad greitį viršijančius ir nuo policijos bėgančius motociklų vairuotojus reikia nukreipti į specialią trasą.
„Nereikia tikėtis, kad visiškai nebus nuo policijos pareigūnų bėgančių motociklininkų, tačiau tam tikromis priemonėmis tai galima sumažinti. Kas dažniausiai bėga? Jauni žmonės, kurie yra azartiški, nutrūktgalviai, kuriems per kraštus liejasi hormonų audros. Bet tai yra normalu – visi buvome jauni, noras šėlti kartais būna tikrai didelis. Tiesiog reikia jiems suteikti galimybę greitai važiuoti, bet tai daryti ne gatvėje, o tinkamose vietose.
Čia reikalingas kryptingas darbas: reikia su žmonėmis kalbėtis, juos šviesti, suteikti realią galimybę važiuoti. Būtent dėl to svarbu, kad šalyje veiktų bent viena normali lenktynių trasa. Valdininkai galbūt to neįvertina, bet azartiškus žmones galima nukreipti į tokią trasą, kur jie galėtų varžytis ir realizuoti greičio poreikį, o gatvės tegul lieka susisiekimui. Bet išnaikinti bėgimo nuo policijos nepavyks – kaip bėgama su mašinomis, taip ir su motociklais“, – portalui LRT.lt komentavo A. Dautartas.
Lenktynininkas teigia, kad bėgimas nuo pareigūnų labiausiai pavojingas pačiam motociklininkui – transporto priemonė esą per maža, kad nukentėtų treti asmenys, o su mašina rizika sužaloti kitą žmogų ar jo turtą yra didesnė.
„Su motociklu tokia tikimybė taip pat yra, bet mažesnė. Patys motociklininkai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Važiavimas dideliu greičiu miestų gatvėmis yra labai pavojingas, nes eismas yra intensyvus ir greičio viršijimas netgi 20 km/h kartais gali būti kritinis“, – aiškina lenktynininkas.
A. Dautartas sako, kad nors pareigūnai turi ne pačią geriausią techniką, daug ką lemia vairavimo įgūdžiai: „Jei policijos pareigūnai yra pakankamai įgudę vairuotojai, nuo jų pabėgti lengva tikrai nebus, ir tai yra faktas. Nors technika nėra pažangi – visada norisi turėti moderniausią, ko policijos pareigūnams ir palinkėčiau, bet netgi naudodamiesi tokia, kokią jie turi, puikiai susitvarko. Todėl pasprukti nėra taip lengva, kaip kartais galvoja jaunimas.“
Pasak A. Sosnovskio, kartais išties būna gaila automobilių, kurie neretai nukenčia persekiojimo metu. „Su tais automobiliais mums reikia dirbti kasdien, patruliai ilgai būti be jų negali, todėl kartais tenka sustabdyti tą persekiojimą. Automobiliai važiuoja ir yra techniškai tvarkingi; žinoma, galbūt norėtųsi ir geresnių bei naujesnių, bet esame patenkinti tuo, ką turime“, – LRT.lt sakė A. Sosnovskis.
„Trukdo ne technika, o įstatymų nebuvimas“
Buvęs pareigūnas, „Sportinio vairavimo centro“ direktorius Andrejus Savčenko mano, kad problema – ne technikos trūkumas, o įstatymų nebuvimas.
„Tam, kad būtų padaryta kažkokia tvarka, turi pasidarbuoti įstatymų leidėjai. Pareigūnai dabar turi išties pakankamai galimybių ir įgūdžių, technikos, bet dažnai negali imtis reikiamų veiksmų. Deja, bet pareigūnai pirmiausia turi rūpintis pažeidėjo sveikata ir saugumu, nors jis pats visiškai tuo nesirūpina, sukelia pavojų sau, aplinkiniams, patiems pareigūnams, o jie su juo turi elgtis kaip su mažu vaiku.
Todėl įstatymų leidėjai turi padirbėti, kad persekiojimas pasibaigtų čia pat, kur prasidėjo. Jei pažeidėjas nepaklūsta, sukelia pavojų aplinkiniams, turi susitaikyti, kad ir prieš jį bus naudojamos priemonės, kurios jam neleis važiuoti toliau“, – aiškino A. Savčenko.
Pasak pašnekovo, policijos pareigūnai netinkamai naudoja automobilį pažeidėjui sustabdyti.
„Jis turėtų būti panaudotas ne taip, kaip matėme neseniai, kai buvo sudaužyti policijos automobiliai. Yra daug visokių kitokių būdų – nustūmimo manevras, blokavimo manevras. Pasaulyje tai naudojama pakankamai plačiai, bet pas mus to neleidžia įstatyminė bazė“, – LRT.lt kalbėjo „Sportinio vairavimo centro“ direktorius.
Panašiai kalba ir žurnalo „Keturi ratai“ žurnalistas Egidijus Babelis, pasak kurio, pareigūnai išties neturi plačių galimybių imtis veiksmų prieš bėgančius pažeidėjus.
„Anksčiau šaudydavo, bet dabar tai draudžia ir labai gerai, nes tai – visiškai neefektyvus ir pavojingas būdas. Dabar jie gali tik vytis bėglį ir kartoti, kad sustotų. Tačiau bėglys retai kada pabėga, nes policijos pareigūnai dabar turi geras galimybes bendrauti tarpusavyje, susisiekti su kitomis mašinomis, statyti užkardas, kur nors toliau gali padėtį ežį“, – dėsto E. Babelis.
Kita vertus, pasak žurnalisto, nors automobilį ar motociklą gali vytis didelės policijos pajėgos, jų veiksmai yra labai riboti – kol kas nors suorganizuos ežį ar kitą priemonę, kuri padėtų bėgliui užtverti kelią, per tą laiką bėglys gali padaryti labai daug žalos.
„Gerai paruošti vairuotojai be didesnių pasekmių gali sustabdyti automobilį stuktelėdami jam į galą ar apsukdami. Didžiausi nuostoliai – kosmetinis priekinės dalies remontas, bet policija išties saugo savo automobilius, vengia net įbrėžimo. Tarnybinis automobilis yra tarnybos priemonė, taigi esant reikalui ją ir reikėtų panaudoti tarnybai – kažką ginti, apsaugoti. Ir jei pareiga reikalauja daužyti tarnybinę priemonę, tą ir reikėtų daryti“ , – įsitikinęs E. Babelis.
Tačiau, pasak jo, sudėtingesnė situacija, kai policija vejasi ne automobilį, bet motociklą, nes jis esą labiau pažeidžiamas, važiuoja ant dviejų ratų, jo nesaugo kėbulas, todėl bet koks stuktelėjimas ar blokavimas gali baigtis liūdnai.
„Kas, jei motociklininkas gale pasodinęs keleivį? Juk kaltas tik vairuotojas, todėl gaudydami bet ką su keleiviu – automobilį ar motociklą, jį blokuodami policijos pareigūnai kelia pavojų ir nekaltam piliečiui. Tai – taip pat teisinis dalykas, kurį reikėtų spręsti, nes jei nukentės keleivis, veiksmus atlikęs pareigūnas gali būti tampomas po teismus.
Čia tikriausiai būtų logiška taikyti Norvegijos pavyzdį, kai visi transporto priemonėje esantys pakeleiviai prilyginami vairuotojui. Jei vairuotojas būna girtas – baudas gauna visi, jei vairuotojas bėga – įtariamaisiais tampa ir visi ten sėdintys keleiviai“, – LRT.lt aiškino E. Babelis.