Draudimo bendrovės „If“ atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų pirmiausia skuba skambinti draudimo bendrovei, o 26 proc. – policijai.
Moterų ir vyrų įpročiai skiriasi
Tyrimo duomenimis, net 26 proc. moterų po eismo įvykio pirmiausia linkusios skambinti partneriui. O vyrai labiau pasitiki draudimo bendrove. Partneriui skambina tik 7 proc. vyriškosios giminės atstovų.
Skirtingas elgesys nutikus eismo įvykiui atspindi, kad moterys linkusios pirma pasitarti su artimiausiu žmogumi ir surinkti visą reikiamą informaciją, kad galėtų tinkamai pristatyti situaciją draudimo bendrovei. Ne paslaptis, jog moterys yra emocionalesnės, tad pirminis skambutis partneriui padeda ir nusiraminti. Draudimo bendrovės daugiametė statistika rodo, kad į kelių eismo įvykius kasmet patenka 62 proc. vyrų ir 38 proc. moterų.
Ką pataria specialistai?
Ekspertai pataria pirminį adresatą skambučiui rinktis pagal eismo įvykio sudėtingumą. Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį buvo sužeista žmonių, labai svarbu pirmiausia skambinti skubios pagalbos tarnyboms bendruoju numeriu 112. Tais atvejais, kai kalbama apie nedidelę avariją, kurioje žmonės nenukentėjo ir yra aiškus kaltininkas, reikia tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuomet apie įvykį informuoti draudimo bendrovę.
„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai nesusitaria dėl to, kuris yra kaltas. Tokiu atveju reikia kviesti policiją ir jai atvykus aiškintis situaciją įvykio vietoje. Čia dažnai pasitaiko klaidų, nes vairuotojai patraukia automobilius į šalikelę, ir tuomet nustatyti tikrą eismo įvykio eigą pareigūnams būna sudėtinga. Jei negalite palikti automobilių įvykio vietoje, būtinai juos pirmiausia nufotografuokite – tai vėliau padės susidaryti aiškesnį vaizdą“, – pataria Dominykas Trimonis, draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadovas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad, be draudimo bendrovės, policijos ar partnerio(-ės), lietuvaičiai iškart po eismo įvykio taip pat skambina tėvams (6 proc.), draugams (5 proc.), o kai kurie ir darbdaviui (1 proc.).
Eismo įvykių priežastys
Apklausos rodo, kad dažnai eismo įvykius sukelia pačių vairuotojų išsiblaškymas. Net 72 proc. vairuotojų patvirtina, jog prie vairo valgo, geria kavą, naudojasi mobiliuoju telefonu ar garsiai klausosi muzikos. Būtent šie pašaliniai veiksniai neretai ir tampa eismo įvykių priežastimis.
Kaip teigia D. Trimonis, registruodami eismo įvykius vairuotojai nedažnai prisipažįsta, kad avarijos priežastimi tapo Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantys veiksniai. Ieškoma įvairių išorinių priežasčių pateisinti avarijas ir nusikratyti asmeninės atsakomybės.