Olandija, viena iš šalių lyderių, garsėjančių inovatyviais sprendimais kelių ženklinimo srityje. Lietuvoje pokyčiai šioje srityje nėra tokie dideli, kad galėtume lygintis su dauguma Europos šalių. Lietuvos keliuose didžioji dalis linijų vis dar ženklinama kelio dažais, nors miestuose populiarėja žymėjimas aplinkos poveikiui atsparesnėmis polimerinėmis medžiagomis, dar kitaip vadinamu termoplastu. Olandijoje visi miesto, rajoniniai ir valstybiniai keliai ženklinami tik šia medžiaga.
Didesni kokybės reikalavimai
„Olandijoje linijos, kurių plotis privalo būti 15 cm ir daugiau, yra atnaujinamos pilnu storiu, o įvertinus, kad po atnaujinimo nebus užtikrintas geras rezultatas, bendrovės nuvalo senąsias linijas vandeniu, ir ženklinimas vykdomas ant švarios, nepažeistos kelio dangos.
Linijos niekada negali viršyti 5mm aukščio. Toks horizontalus ženklinimas užtikrina saugumą dviratėms transporto priemonėms. Šie reikalavimai padeda palaikyti puikią ženklinimo kokybę, kuri tikrinama nuolatos. Linijos atnaujinamos atsižvelgiant į kokybę, o ne tai, kiek laiko praėjo nuo darbų pabaigos. Tuo tarpu pas mus kelių horizontalus ženklinimas gali būti atnaujintas tik po metų ar dvejų“, – pasakojo saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Lietuvoje retai vykdoma praktika, kad senos linijos būtų nuvalomos prieš naują ženklinimą. Ženklinimas atliekamas atnaujinat senas linijas ta pačia technika, kuri buvo naudojama prieš tai – dažais dažoma ant dažų, termoplastu ant termoplasto.
Konkursuose perkami ne įkainiai, o rezultatai
Lietuvoje vykdomuose viešuosiuose konkursuose yra atsižvelgiama į dalyvių pateikiamus įkainius vienam kvadratiniam metrui ženklinimo. Tuo tarpu Olandijoje yra taikoma kitokia praktika: savivaldybės nesirūpina kiek, kur ir kaip dažnai bus ženklinama. Svarbiausia, kad visuomenei būtų suteikiamas tam tikras kokybės lygmuo ir saugumas, todėl su rangovais yra sudaroma sutartis su nustatytu fiksuotu mėnesiniu mokesčiu, o rangovas užtikrina ženklinimo kokybę ištisus metus. Ši praktika taikoma ir želdinių sankryžų priežiūrai, šiukšlių surinkimui.
„Savivaldybės yra suinteresuotos, kad darbai vyktų sklandžiai ir būtų užtikrintas saugumas. Nes jei keliuose įvyksta eismo įvykis, kurio metu nukenčia pėsčiasis pėsčiųjų perėjoje, nukentėjęs gali pareikšti kaltinimus ir išsireikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės, motyvuodamas tuo, kad gatvės nebuvo prižiūrimos taip kaip turėtų būti“, – pasakojo B. Vengrys.
Taip pat į ženklinimo kokybę yra įtraukiama visuomenė. Savivaldybės visada atkreipia dėmesį į gyventojų nusiskundimus. Bendrovės direktorius tikisi, kad užsienio šalių teigiama praktika bus pritaikyta ir Lietuvoje, siekiant užtikrinti gerą linijų matomumą keliuose bei sumažinti eismo įvykių statistiką.