Be mokinio pažymėjimo, bet su lengvatiniu bilietu kontrolierių autobuse sučiuptas Panevėžio miesto tarybos nario nepilnametis sūnus gali tapti revoliucijos miesto viešojo transporto sektoriuje įkvėpėju. Panevėžio politikai imasi idėjos nepilnamečius ir senjorus miesto autobusais vežti nemokamai ir dar iki kadencijos pabaigos įvesti elektroninį autobuso bilietą, ką jau seniai turi visi didieji šalies miestai.
Savivaldybės vadovai žada, kad prie elektroninės atsiskaitymo už važiavimą miesto autobusais sistemos bus pereita 2019-aisiais. Tačiau politikų siūlymą vaikus ir pensininkus vežti už dyką administracija vertina kaip ankstokai prasidedančios rinkimų kampanijos elementą.
Prašo išimčių
Panevėžio valdančiosios daugumos atstovas Kęstutis Lukoševičius jau šią savaitę rengiasi kreiptis į Tarybą ir siūlyti iš esmės keisti keleivių vežimo tvarką. Jo nuomone, nepilnamečiai ir pensininkai Panevėžyje maršrutiniais autobusais galėtų būti vežami nemokamai.
Tarybos narys įsitikinęs, kad tokia lengvata miesto biudžetui tikrai netaptų nepakeliama našta. „Šitoms keleivių grupėms ir dabar taikoma iki 80 procentų lengvata. Nemanau, kad Savivaldybė nebūtų pajėgi surasti lėšų likusiems 20 procentų dengti“, – teigia K. Lukoševičius.
Politikas sako nė neįsivaizdavęs, kokia rimta problema yra kontrolierių elgesys su nepilnamečiais, kol paties 14-metis sūnus pateko į nemalonią situaciją. Berniukas, važiuojantis iš Muzikos mokyklos namo be mokinio pažymėjimo, kontrolierių buvo išlaipintas iš autobuso, įsodintas į tarnybinį automobilį ir priverstas pasirašyti baudos protokolą.
„Vaikai neturi įrodinėti, kad jie ne zuikiai, triušiai ar kvaileliai“, – siūlymą nepilnamečius vežti nemokamai motyvuoja K. Lukoševičius.
Tarybos narys sutinka, kad suskaičiuoti miesto autobusais važiuojančius senjorus ir nepilnamečius būtų sudėtinga galiojant dabartinei popierinių bilietų sistemai. Anot jo, Panevėžiui laikas pasekti didžiųjų miestų pavyzdžiu ir per porą metų, likusius iki kadencijos pabaigos, įvesti elektroninį bilietą.
Tokia idėja K. Lukoševičiui neatrodo utopinė. Ją savo rinkimų programose yra minėjusi ne viena politinė jėga. Anot jo, elektroninio bilieto sistema būtų naudinga ir pačiam Autobusų parkui, nes labai aiškiai identifikuotų keleivių srautus – būtų akivaizdu, kokios gyventojų grupės naudojasi viešuoju transportu.
Dažniausi pažeidėjai – vaikai
Panevėžio autobusų parkui iš miesto biudžeto už keleivių, kuriems taikomos lengvatos, vežimą per praėjusius metus sumokėta 1,5 mln. eurų. Pati įmonė už parduotus lengvatinius bilietus surinko dar apie 828 tūkst. eurų. Tačiau bendrovės direktorius Rimantas Petukauskas neabejoja, kad nepilnamečius ir senjorus ėmus vežti nemokamai šių grupių asmenys viešuoju transportu imtų naudotis kur kas dažnaiu nei dabar. Dėl to Savivaldybės dotacijos būtų gerokai didesnės, nei dabar keleiviai patys sumoka už lengvatinius bilietus.
Šiuo metu viešuoju transportu nemokamai vežami tik patys mažiausieji: vienam keleiviui leidžiama vežtis be bilieto du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos vietos ir pateikus vaiko gimimo liudijimą ar pasą. Moksleiviams, pateikusiems mokinio pažymėjimą, vienkartiniam bilietui taikoma 50 proc. lengvata, mėnesiniam – 80 proc.
Ši keleivių grupė yra dažniausiai patenkanti į kontrolierių nemalonę. R. Petukausko teigimu, nepilnamečiai iki 18-os metų sudaro net 35 procentus visų sulaikomų pažeidėjų. Praėjusiais metais dėl Keleivių ir bagažo vežimo autobusais taisyklių pažeidimų protokolai surašyti 554 panevėžiečiams nuo 16-os iki 18 metų.
Maždaug pusė jų kontrolieriams negalėjo pateikti mokinio pažymėjimo, kiti nebuvo nusipirkę lengvatinio bilieto. Dar 586 keleiviams iki 16 metų už tuos pačius pažeidimus pernai surašyti vadinamieji tyrimo aktai. Juos kontrolieriai pildo ištardę sulaikytą vaiką, kas jo tėvai ir kur gyvena.
Senjorai nuo 70-ies iki 80 metų už bilietą moka pusę kainos, o vyresniems Savivaldybė kelionę kompensuoja 80 procentų. Šios grupės keleiviai bene pavyzdingiausi: pensininkai tesudaro vos apie 8 procentus visų sulaikomų pažeidėjų.
Atvertų Pandoros skrynią
R. Petukauskas abejoja, ar būtų teisinga nemokamai vežti tik dvi keleivių grupes – vaikus ir senukus. Jis įsitikinęs, kad šiems padarius išimtį to paties pareikalautų ir kiti dabar besinaudojantieji lengvatomis: neįgalieji, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, nepriklausomybės gynėjai, nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys.
„Ar nebus atidaryta Pandoros skrynia, kurios Savivaldybė nesugebės uždaryti“, – svarsto R. Petukauskas.
Visgi, Autobusų parko vadovo nuomone, jei Panevėžio politikai iš tiesų nuspręstų bent vienai keleivių grupei sudaryti išskirtines sąlygas miesto autobusais važinėti nemokamai, Savivaldybė turėtų rimtai svarstyti apie jų srautus tiksliai identifikuojančią elektroninio bilieto sistemą.
„Visiems lengvatiniams keleiviams išdalijus vardinius elektroninius bilietus būtų paprasta kontroliuoti jų važiavimą“, – sako R. Petukauskas. Vis dėlto bendrovės direktorius įsitikinęs, kad elektroninis bilietas, naudojamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir net jau Šiauliuose, būtų per didelė prabanga Panevėžiui. Esą sparčiai besitraukiančiame mieste tokios sistemos įdiegimas ir naudojimas ekonomiškai nepasiteisintų.
„Elektroninę mokėjimo už važiavimą sistemą megapoliai įdiegė neturėdami kitos galimybės tvarkyti didžiulių srautų keleivių apskaitos. Net Brėmenas Vokietijoje, kuriame 600 tūkst. gyventojų, elektroninio bilieto neturi, nes apskaičiavo, kad miestui neapsimoka.
Jei Panevėžio savivaldybė to imsis, plosiu rankomis ir palaikysiu. Tai modernu, nors miestui per brangu“, – tikina R. Petukauskas.
Anot jo, elektroninio bilieto sistema stringa visuose ją įsidiegusiuose Lietuvos didmiesčiuose. Dėl to Klaipėda kaip alternatyvą ir toliau spaudos kioskuose platina popierinius autobuso bilietus.
„Kituose miestuose užstrigus elektroninei sistemai keleiviai vežami nemokamai, o vežėjai patiria nuostolių“, – mato grėsmę R. Petukauskas.
Naujovė – jau po poros metų
Nors Autobusų parko vadovas elektroninio bilieto idėją vertina labai atsargiai, Panevėžio savivaldybės vadovai jau dėlioja planą, kaip bent autobusų keleiviams pasijusti didmiesčio gyventojais. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, įdiegti elektroninio bilieto sistemą Panevėžyje – visiškai realu.
Į Tarybą rengiamasi kreiptis dėl lėšų samdyti konsultantams, kurie parengtų techninę užduotį tokiai sistemai įdiegti ir prižiūrėti. Pasak T. Juknos, konsultantai turės pateikti apžvalgą ir analizę, kaip ši sistema veikia kituose miestuose.
Pasak T. Juknos, naujovei įgyvendinti Savivaldybė planuoja iš Europos Sąjungos paramos fondų gauti milijoną eurų. „Iki 2019 metų panevėžiečiai jau naudosis elektroniniu bilietu“, – patikina administracijos direktorius.
Tačiau net ir įdiegus viešajame transporte keleivių srautus identifikuojančią elektroninę sistemą, T. Jukna nemato galimybės miesto sąskaitą išpildyti politikų norų nemokamai vežti vaikus ir senelius. Anot jo, Savivaldybė jau yra svarsčiusi idėją nemokamai vežti senjorus, tačiau įvertinus tokio dosnumo sąnaudas jos atsisakyta.
Pasak T. Juknos, patenkinti Tarybos nario prašymą padaryti dviem keleivių grupėms išimtį miestui papildomai kainuotų apie porą milijonų eurų per metus. „Šimtaprocentinė lengvata yra labiau rinkimų triukas, nei apgalvotas siūlymas. Savivaldybė biudžete tokių pinigų nesuras“, – apskaičiavo administracijos vadovas.
Daugiau miesto naujienų naujienos.lt