Renginio metu didelis dėmesys buvo skirtas eismo kultūrai, kuri, anot specialistų, vis gerėja. Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, jog eismo kultūros gerėjimas jau juntamas, o vykdytos įvairios šviečiamosios akcijos pasiteisino – paspirtukų vairuotojai tapo atsakingesni, sąmoningesni ir vis labiau rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Sulaukė didelio susidomėjimo
Elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugas teikiančios „CityBee“ įmonės vadovas Lukas Yla teigė, jog balandžio 2 d., kai buvo pristatyta ši paslauga, elektrinis paspirtukas daug kam buvo naujovė, todėl paspirtukų eismo kultūros apskritai nebuvo.
Vis tik anot verslininko, šią naujovę žmonės labai greit priėmė ir pradėjo paspirtukais intensyviai naudotis. Per šį sezoną, iki rugpjūčio 28 d., jau užfiksuoti 75 tūkst. unikalūs elektrinių „CityBee“ paspirtukų naudotojai. L. Yla pabrėžė, kad per tą patį laikotarpį dalinimosi paslauga pasinaudoję žmonės atliko 270 tūkst. kelionių, kurių metu nuvažiavo daugiau nei 1,2 mln. kilometrų. Įmonės vadovas apskaičiavo, jog įveikdami tokį kilometrų skaičių, paslaugos naudotojai 30 kartų apvažiavo žemės rutulį.
„Tai yra daug kilometrų ir daug sutaupyto CO2. Sezono pabaigoje žadame suskaičiuoti, kiek iš viso anglies dvideginio nebuvo išmesta į aplinką ir kokią ekologinę įtaką tai turėjo Lietuvos miestams“, – sakė L. Yla.
Skatino judėti kultūringai
Tam, kad paspirtukas būtų draugiškas ne tik gamtai, bet ir kitiems eismo dalyviams, buvo surengtos net kelios akcijos, skatinančios daugiau dėmesio skirti ne tik pačiam važiavimui, bet ir vietai, kur ši transporto priemonė paliekama po kelionės.
Specialistai akcentavo, jog dalyvaujant eisme, nesvarbu ar eitumėte pėsčiomis, važiuotumėte paspirtuku, dviračiu ar automobiliu, svarbiausia yra savitarpio pagarba ir supratimas, o tam kiekvienas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.
Būtent tokiu tikslu buvo vykdoma „1000 šalmų“ akcija, kurios metu žmonės buvo kviečiami išspręsti šviečiamąjį testą susijusį su paspirtukų vairuotojams numatytomis Kelių eismo taisyklėmis (KET). Akciją organizuojančių „CityBee“ ir Vilniaus misto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai džiaugėsi kad akcija sulaukė didžiulio pasisekimo ir 1000 saugos šalmų buvo išdalinti per kiek daugiau nei valandą.
Skatina judėti darniai
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė teigė, jog paspirtukas buvo būtent ta transporto priemonė, kuri leido apjungti skirtingus judėjimo būdus ir prisidėjo prie darnaus judumo skatinimo, o tai padėjo susiformuoti ir elektrinių paspirtukų eismo kultūrai.
„Žmonės elektrinius paspirtukus renkasi, kaip alternatyvų transportą, o tai prisideda ne tik prie ekologijos, bet ir mažina spūstis mieste. Pradžioje buvo sakoma, kad paspirtukų vairuotojai yra nekultūringi, tačiau situacija tikrai pasikeitė, o vieno blogo pavyzdžio negalima absoliutinti“, – sakė M. Gusarovienė.
Ragina įvertinti pavojų
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigė, jog pareigūnai pasisako už elektrinius paspirtukus, tačiau su viena labai svarbia sąlyga – jų vairuotojai turi laikytis KET ir rūpintis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Specialistė aiškino, jog nors suaugusiems paspirtukų vairuotojams saugos šalmas yra rekomenduojamas, kiekvienas savo gerove besirūpinantis paspirtukininkas jį dėvėti turėtų.
„Kai įvyksta elektrinio paspirtuko susidūrimai su pėsčiaisiais ar kitais eismo dalyviais, dažniausiai labiausiai nukenčia būtent ant dviejų ratų važiavęs eismo dalyvis. Susidūrimo metu paspirtukininkai dažniausiai krenta, o saugos šalmas gali ne tik padėti išvengti traumų, bet ir išgelbėti gyvybę“, – pabrėžė M. Kazanovič.
Policijos atstovė taip pat teigė, jog nors bendra eismo kultūra jau gerėja, vis dar nemažai žmonių nežino, kad elektriniu paspirtuku negali važiuoti jaunesni nei 14 metų asmenys, o taip pat šia transporto priemone negalima vežti kitų žmonių ar gyvūnų.
„Praktikoje galima pamatyti, kaip ant vieno elektrinio paspirtuko važiuoja du žmonės arba žmogus vežasi savo gyvūną. Taip važiuoti nėra saugu, o ir KET numato, kad vienu paspirtuku gali važiuoti tik vienas žmogus“, – sakė M. Kazanovič.
Važiuoja patys ir kviečia prisijungti kitus
Visgi nors nesutarimų tarp skirtingų eismo dalyvių grupių vis dar pasitaiko, patys paspirtukininkai džiaugiasi, kad infrastruktūra miestuose gerėja. Jau daugiau nei 1000 km paspirtuku įveikęs Vilius teigė, jog elektrinis paspirtukas tapo neatsiejama kelionių mieste dalimi. Entuziastas aiškino, jog elektrinis paspirtukas jam kiekvieną dieną padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko – paspirtuko bateriją pakanka įkrauti kas kelias dienas, o piko valandomis važiuojant į darbą ar iš jo, nereikia stovėti spūstyse.
Už paspirtukų eismą miestų gatvėmis pasisakė ir atlikėja bei dalijimosi ekonomikos entuziastė Monika Linkytė, kuri pasakojo, jog jos pirmoji pažintis su elektriniu paspirtuku buvo Lisabonoje. Dainininkė aiškino, kad vos išbandžiusi naują keliavimo būdą, panoro paspirtuku važinėti ir Vilniaus gatvėmis.
„Keliauti paspirtuku yra patogu, o juo važiuodama Vilniaus gatvėmis jaučiuosi saugiau nei kai kuriose vakarų Europos šalyse. Apskritai manau, kad Vilniuje sukurta infrastruktūra yra geriau pritaikyta elektrinių paspirtukų eismui, nei Lisabonoje. Taip pat nesutikčiau, kad elektrinių paspirtukų eismo kultūra Lietuvoje yra prasta, nes situacija tikrai gerėja – žmonės tampa apdairesni ir atsargesni. Pradžioje galbūt ir buvo nedidelis chaosas, bet tik dėl to, kad tai buvo naujovė, tačiau situacija pasikeitė, ir, manau, kad dabar akcentuojamas paspirtukininkų keliamas pavojus eismo saugumui yra tiesiog išpūstas burbulas“, – sakė M. Linkytė.