Būtent taip nutiko po stiprios liūties savaitės pradžioje, kai patvino Naugarduko gatvės atkarpa, po Tūkstantmečio gatvės viaduku. Ten, aiškino „Grindos“ specialistai, lietaus nuotekų trapus užkimšo nušienauta ir nesugrėbta žolė. Analogiška situacija susiklostė Antakalnyje, kur plaukė ištisa gatvė. Anot Dovilės Lisauskaitės, „Grindos“ rinkodaros ir komunikacijos specialistės, gatvė patvino dėl šiuo metu ten vykdomo remonto, mat buvo frezuojama asfalto danga ir paviršinių nuotekų surinkimo trapai buvo pakelti. Į Lietaus nuotekų sistemą nepatekęs vanduo dideliu srautu nutekėjo upės link.
„Dėl šių priežasčių miestą tvarkančios įmonės yra įpareigotos susirinkti sugrėbtus lapus, nušienautą žolę. „Grindos“ darbuotojai pamatę, kad šie darbai neatlikti, tuojau pat reaguoja ir susisiekia su gatvių tvarkytojais“, – kalbėjo D. Lisauskaitė.
Paviršinių nuotekų sistemas užkemša ne tik nesurinkta nušienauta žolė, bet ir smėlis, molis iš statybų aikštelių. Tiek plaunamas lietaus, tiek patekęs į gatves su purvinais sunkiojo transporto ratais prasidėjus liūčiai jis ima kimšti nuotekų trapus.
Pasak jos, šių metų vasariškos audros parodė, kad gatvės tvinsta kitose vietose nei buvo įprasta iki šiol. Ir ne visais atvejais ežerai susiformuoja dėl to, kad kažkur vyksta remontas arba žolė užkimšo nuotekų sistemą. Neretai, aiškino specialistė, gatvės tvinti ima dėl to, kad, pavyzdžiui, išdygsta naujas gyvenamųjų daugiabučių kvartalas, verslo centras ir paviršių, į kuriuos galėtų susigerti lietaus vanduo, kasmet mieste mažėja.
„Didžioji dalis 1500 km ilgio sostinės nuotekynės sistemos buvo suprojektuota prieš 50 metų, kai kietų paviršių mieste buvo gerokai mažiau ir vanduo susigerdavo į gruntą“, – palygino pašnekovė.
Kur tvino gatvės
Kaip pasakojo „Grindos“ specialistė, praėjusiais metais „jautriausiomis“ miesto vietomis, patvinstančiomis daugumos stichijų metu, buvo šios:
- T. Narbuto g. (ties PC „Panorama“);
- Geležinio Vilko g. po vadinamuoju „pedagoginio žiedu“;
- Savanorių pr. po Tūkstantmečio žiedu;
- Žalgirio g. ties sankryža su Geležinio Vilko g.;
- Verkių g. ties sankryža su Kareivių g.;
- Vakarinis aplinkkelis (ties senuoju Pilaitės keliu)
Išvalė vamzdžius
Kasmet, DELFI sakė specialistė, pavasarį ir rudenį Vilniaus nuotekų sistema yra išvaloma. Visgi praėję metai parodė, kad įprasto valymo sostinei neužtenka – „Grindai“ teko nuomotis specialią įrangą.
„Mūsų turima technika nebuvo užtektinai galinga, kad išvalytų viską. Kai matavome, dalis kolektorių veikė tik 60 proc. pajėgumu, mat buvo užnešti smėliu, šiukšlėmis ir pan.“, – pasakojo D. Lisauskaitė.
Hidrodinamine technika buvo išplauti T. Narbuto-Saltoniškių gatvių kolektoriai. Kaip paaiškėjo, čia kolektoriaus pralaidumą buvo sumažinusios statybinės šiukšlės. Išplautas ir Kareivių-Verkių gatvių kolektorius. Pašnekovė teigė, kad iš vamzdynų reikėjo pašalinti apie 100 kubinių metrų sąnašų. Ankstyvą pavasarį išvalyta ir Žirmūnų lietaus nuotekynė, taip pat „Grindos“ planuose ir Geologų gatvės kolektoriaus valymas.
Nepaisant visko, pabrėžė pašnekovė, joks pasaulio miestas nėra apsaugotas nuo situacijos, kai kažkurioje miesto vietoje iškrenta itin didelis kritulių kiekis. Anot jos, tokią padėtį galima palyginti su kriaukle: jei į ją vanduo pilamas tolygiai, jis visas nutekės, bet šliūkštelėjus kibirą vandens, tikėtina, kad jis bėgs per kraštus.
Tad itin svarbu, akcentavo D. Lisauskaitė, kad gyventojai, pastebėję bėdą, ne tik skubėtų ja piktintis socialiniuose tinkluose, o praneštų apie situaciją trumpuoju numeriu 1355.
„Tikrai dažnai nutinka taip, kad apie kažką mes sužinome greičiau iš feisbuko, o ne iš gyventojų, paskambinusių trumpuoju numeriu“, – tikino pašnekovė.
Sistemas rekonstruoja
Per ateinančius kelerius metus Vilniuje paviršinių nuotekų sistema turėtų būti renovuota ir sutvarkyta, tad su lietumi sostinei susidoroti turėtų būti kur kas paprasčiau. Šiuo metu, akcentavo D. Lisauskaitė, yra įgyvendinamos trys šio projekto dalys, apimančios Karoliniškių, Pilaitės, Justiniškių ir Viršuliškių mikrorajonus bei dalį Vilniaus vakarinio aplinkkelio.
Šiuo atveju po T. Narbuto ir Saltoniškių gatvėmis nutiestam kolektoriui tenka didelis lietaus nuotekų surinkimo baseinas: nemaža dalis Žvėryno, Viršuliškių ir Karoliniškių mikrorajonų. Teigiama, kad būtent dėl sparčių statybų, naujai dygstančių objektų, paviršinių kritulių kiekis, patenkantis į šį kolektorių, yra kur kas didesnis nei buvo suprojektuota ir numatyta prieš kelis dešimtmečius.
Geležinio Vilko gatvės kolektoriui tenka Šeškinės-Fabijoniškių-Baltupių-Šnipiškių rajonus apimantis paviršinių nuotekų surinkimo baseinas.
„Netrukus prasidės Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos rangos darbai. Pasirašyta sutartis dėl T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektoriaus rekonstravimo, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimo techninio darbo projekto parengimo. Numatyta projektavimo darbų trukmė – 7 mėn. Parengus techninį darbo projektą, dar šiais metais bus paskelbtas rangos darbų viešasis pirkimas. Įgyvendinant projektą numatyta padidinti kolektorių pralaidumą: bus parengtas naujų paviršinių nuotekų tinklų statybos bei esamų tinklų rekonstrukcijos projektas, taip pat suprojektuotas taršos monitoringo mazgas, – vardijo specialistė. – Atliekami ir Geležinio Vilko gatvės lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcijos su valyklų ir taršos monitoringo sistemų įrengimo projektavimo darbai.“
Kitas etapas – rangos darbai – turi prasidėti kitąmet. Vykdant darbus norima suremontuoti prastos būklės kolektorius, o Geležinio Vilko gatvėje bus nutiesta daugiau nei 4 km ilgio paviršinių nuotekų kolektorių, kurių diametras vietomis sieks beveik 3 metrus, taip pat planuojama įrengti 9 naujas paviršinių nuotekų valyklas.
Planuojamas ir kitų trijų probleminių vietų sprendimas: vertinamos Verkių–Kareivių g. ir Vilkpėdės g. bei Savanorių–Giraitės kolektorių rekonstrukcijos galimybės.
Anot D. Lisauskaitės, įgyvendinus projektą pokytis bus akivaizdus. Vien rekonstravus Geležinio Vilko gatvės nuotekynę bei nutiesus papildomų kolektorių, per sekundę bus surenkama iki 5 tūkst. litrų lietaus vandens. Įgyvendinus visą projektą, šis skaičius išaugs iki 10 tūkst. litrų per sekundę.