Bene pagrindinė priežastis, kodėl eismo įvykių metu žmonės būna sužalojami, tačiau nežūva – saugos diržai. Jie prilaiko žmogų, kad šis eismo įvykio metu liktų savo vietoje ir patirtų kuo mažiau sužalojimų.
Mirtini smūgiai
Tai, kad saugos diržai privalomi, žino kone visi. Tas akivaizdu stebint, kaip sėsdami į priekį žmonės tuojau puola ieškoti saugos diržo sagties. Nepaisant to, atvejų, kai priekinėje keleivio sėdynėje įsitaisę žmonės žūva, nes nesegėjo saugos diržų, vis dar pasitaiko.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis pasakojo, jog automobilio priekyje sėdintys ir saugos diržų nesegintys žmonės eismo įvykių metu neretai galvomis pasiekia priekinį stiklą. Smūgis būna toks stiprus, kad žmonės neišvengia netgi pjautinių žaizdų.
„Patiriamų traumų pobūdis labai priklauso nuo smūgio didumo ir, žinoma, krypties. Priekinio smūgio atveju vairuotojui pavojingas smūgis galva bei krūtine į vairaratį. Taip pat pavojinga sėdynėje pasislinkti žemyn ir patirti didesnes juosmens bei kojų traumas. Nuo smūgio į vairaratį efektyviai saugo saugos diržas su įtempimo bei jėgos reguliavimo įtaisu bei suveikianti vairo oro pagalvė“, – sakė docentas.
Jis pabrėžė, kad daugelyje automobilių oro pagalvės veikia tik tada, kai yra užsegti saugos diržai. Taip žmogus yra saugomas nuo dvigubo smūgio: pirmojo automobiliui atsitrenkus į kliūtį, antrojo – išsiskleidus pagalvei. Visgi V. Žuraulis atkreipė dėmesį, kad yra ir gamintojų, kurie šia sąlyga nesivadovauja, ir saugos pagalvės suveikia net ir neprisisegus saugos diržų. Tokiu atveju diržo neužsisegusio žmogaus laukia ypač sunkūs sužalojimai.
Gali iškristi
Žiaurių eismo įvykių padarinių nepavyksta išvengti ir tiems, kurie saugos diržų neužsisega sėdėdami gale. Net ir nesisaugodami patys, keleiviai, sėdantys į automobilio galą, turėtų susimąstyti apie vairuotojo ir priekyje sėdinčių saugumą, o pastarieji – paraginti bendrakeleivius diržą užsisegti.
Eismo įvykio metu veikiami didelės jėgos gale sėdintys keleiviai gali būti „išmesti“ į priekį. Šitaip būtų sužaloti esantys ten, o keleiviai iš galo atskrietų iki pat priekinio stiklo ar net iškristų pro jį. Mirties greičiausiai nepavyktų išvengti, jeigu automobilis avarijoje apvirstų, mat saugos diržų nesegantys keleiviai galėtų iš transporto priemonės iškristi.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai neslėpė, kad tokių įvykių yra užfiksuota. Automobiliui apsivertus, iš jo iškritusius žmonės prispaudė ta pati transporto priemonė, ir dėl daugybinių sužalojimų jie neišgyveno.
V. Žuraulis aiškino, kad šoninio smūgio atveju saugos diržas užtikrina, kad vairuotojas ar keleiviai būtų stabiliai prispausti sėdynėje ir kuo mažiau priartėtų prie besideformuojančio kėbulo sričių – durų, statramsčių, stogo linijos. Nuo sužalojimų tokiu atvejų apsaugo užuolaidinės saugos pagalvės ir esančios sėdynių šonuose bei statramsčiuose.
Segtis ir autobusuose
Dar dažniau nei ant automobilio galinės sėdynės, saugos diržai ignoruojami įsėdus į tarpmiestinius, tolimojo susisiekimo autobusus. Čia keleiviai patogiai įsitaiso ir neprisisegę saugos diržų važiuoja ne tik keliolika, bet ir kelis šimtus kilometrų.
Apie tai, kad prisisegti privaloma, priminti įlipantiems keleiviams turėtų autobuso vairuotojas. Abejingais neturėtų likti ir bendrakeleiviai, mat avarijos atveju saugos diržo neužsisegęs asmuo iš savo sėdynės paprasčiausiai iškris ir, lėkdamas per visą autobusą, ne tik gali susižeisti pats, bet ir mirtinai sužaloti aplinkinius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.