Neseniai plačiai nuskambėjo įvykis, kai pareigūno stabdomas BMW į nurodymą net nesureagavo ir nušvilpė gatve. Policininkas puolė į savo automobilį ir leidosi bėgliui iš paskos. Tačiau BMW skrydis naktinėmis Kauno gatvėmis baigėsi labai greitai – nesuvaldęs automobilio vairuotojas žiede rėžėsi į stulpą. Trys žmonės žuvo, du sužeisti. Viena žuvusiųjų – šešių vaikų mama.
Po šios tragedijos iškart užvirė diskusijos, ar pareigūnams tikrai reikėjo vytis vairuotoją. Nesivijus galbūt būtų išvengta skaudžių pasekmių? Tačiau kelių policijos vadovas įsitikinęs kolegų teisumu.
„Manau, kad pareigūnai atliko savo pareigą taip, kaip priklauso. Jie pasielgė teisėtai ir tinkamai. Vėliau bus galima vertinti visas aplinkybes. Tačiau nerimą kelia tai, kad viešojoje erdvėje kalbama apie pareigūnų pareigas, bet nekalbama apie vairuotojų pareigas, kad jie turi sustoti. Diskutuojama, ar pareigūnai turėtų persekioti, ar ne. Tai kartais vairuotojus, kurie daro pažeidimą, galbūt skatina nepaklusti teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti ir [skatina] bandyti pabėgti“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Pareigūnų kaltės nemato ir Kauno policijos vadovas. Jis aiškina, kokių veiksmų įprastai griebiamasi, kai stabdomas automobilis nestoja.
„Pareigūnas nedelsdamas informuoja budėtojų dalį, kad vairuotojas nestoja. Informuoja apie nestojusią transporto priemonę, praneša jos valstybinį numerį ir tada ima persekioti. Budėtojai, matydami, kur važiuoja mūsų automobilis, gali siųsti papildomas pajėgas, kad priekyje būtų galima sustabdyti tą transporto priemonę, ir užsiima tais paieškos veiksmais“, – aiškina Kauno policijos vadovas Darius Žukauskas.
Tačiau ar kitiems veiksmams dar buvo laiko, kai nuo policijos dideliu greičiu spruko šis BMW?
„Naktį, 3:20 val., budėtojas buvo informuotas [apie nestojusį BMW]. Važiuojant iš paskos 3:24 val. jau tas automobilis buvo rastas atsitrenkęs į stulpą. Mūsų pareigūnai, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, važiavo jam įkandin ir praktiškai niekada nebuvo nei susigretinę, nei turėjo galimybės, kad vairuotojas matytų tą kontaktą. Įvyko tragedija, bet tas žmogus galėjo sustoti, išleisti keleivius, kurie buvo kartu. Galėjo ir palikti tą transporto priemonę“, – aiškino D. Žukauskas.
Ar galėjo nestabdyti
Natūralu, kad žiaurios avarijos pasekmės sukėlė daugybę diskusijų ir klausimų: o kas būtų, jei būtų?
Šarūnas Jankauskas, Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas, sako, kad jei pareigūnai nesivytų bėgančių transporto priemonių, kas žino, kur nuvažiuotų transporto priemonę ir ką padarytų: „Ar vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ar alkoholio, pareigūnui tuo metu nustatyti labai sunku arba praktiškai neįmanoma.“
D. Žukauskas teigia, jog kiekvienas atvejis yra individualus. „Jei būtų pagrobta kažkieno dukra ar berniukas ir jį vežtų pagrobėjas, o policijos pareigūnas nepersekiotų tos transporto priemonės, paliktų likimo valiai ir sakytų: tegul važiuoja, gal kažkur pats sustos... Tai natūralu, kad po to vėl būtų kitų klausimų“, – neabejoja Kauno policijos vadovas.
Pasak V. Grašio, kiekvienas vairuotojas privalo paklusti pareigūno reikalavimui sustoti. Jei jis taip nesielgia, kyla klausimas, kodėl jis taip nedaro. „Praktika rodo, kad neretai, o praktiškai visais atvejais, jis daro pažeidimą ar kokią nusikalstamą veiką“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Pasak D. Žukausko, tokie asmenys būna arba neblaivūs, neturi vairuotojo pažymėjimo, arba transporto priemonė gali būti netvarkinga. Taip pat tokie asmenys gali slėptis nuo policijos, vežti ieškomą žmogų ar būti įvykdę nusikaltimą.
Kad vairuotojai nuo pareigūnų sprunka ne šiaip sau, aiškiai rodo ir paskutinis įvykis. Gavę informacijos, kad į Lietuvą gali įvažiuoti vogtas BMW iš Estijos, Panevėžio pareigūnai jį pastebėję ėmė stabdyti. Deja, vairuotojas nereagavo nei į sirenas su švyturėliais, nei į perspėjimus per garsiakalbį. Į Panevėžio aplinkkelį persikėlusios gaudynės baigėsi tuo, kad pareigūnams teko šaudyti į padangas. Net ir peršautomis padangomis BMW toliau dideliu greičiu lėkė tolyn, kol trenkėsi į priešais važiavusį „Nissan“ automobilį. Smūgis kliuvo ir paskui BMW važiavusiam vilkikui.
Avarijos pasekmės skaudžios – trys „Nissan“ automobiliu važiavę žmonės buvo prispausti ir sunkiai sužaloti, tuo metu pats bėglys atsipirko tik prakirstu antakiu. Pasipylusius priekaištus, kad persekiojimas baigėsi tokia baisia avarija, Panevėžio apskrities policijos vadovas atrėmė aiškindamas, kad visos priemonės, taip pat ir šaunamasis ginklas, toje situacijoje buvo panaudotos tikslingai. O ką sako teisės aktai?
„Įstatymas jį leidžia panaudoti tada, kai tam tikra veika kelia pavojų aplinkiniams, žmonių gyvybei, sveikatai, pareigūnams. Tada pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, be abejo, turi vengti visokių neigiamų pasekmių“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Jo teigimu, nėra apibrėžta, kur turi pareigūnas pataikyti, tačiau yra pasakyta, jog pareigūnas privalo imtis visų priemonių, kad grėsmę keliantis automobilis nedalyvautų eisme ir būtų sustabdytas.
Be reikalo nešaudo
Pareigūnas turi adekvačiai vertinti situaciją ir pasirinkti reikiamas priemones, tikina policijos atstovai ir sako, kad be reikalo šaunamaisiais ginklais nesišvaistoma.
Policijos pareigūnai specialiai apmokomi, kaip elgtis esant ekstremalioms situacijoms, jiems organizuojami ir ekstremalaus vairavimo kursai. Tačiau faktai rodo – kai kurie jų veiksmai persekiojant bėglius kelia abejonių.
„Kartais su tomis gaudynėmis galima priskaldyti daugiau malkų, negu jų yra. Iš to, kas paskelbta viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, kai motociklininkas pakliuvo po automobiliu, matosi, kad per arti jo važiuota“, – kalba lenktynininkas Darius Jonušis.
Žinomas sportininkas kalba apie nesėkme pasibaigusį motociklininko persekiojimą, kai nuo motociklo nukritęs vairuotojas buvo pervažiuotas tų pačių policijos pareigūnų.
„Nors visaip ten buvo pateikiama visuomenei, bet, po perkūnais, tu vejiesi motociklininką su normaliu motociklu, važiuojančiu ant smėlio, vadinasi, turi įsivertinti, kad jis gali nukristi, kad jis slidinėja ir t.t.“ – kalbėjo lenktynininkas.
Nors pareigūnai tampa vis labiau paslaugesni ir mandagesni, vis dėlto akivaizdu, kad daugumai jų patobulinti vairavimo įgūdžius nepakenktų, įsitikinęs D. Jonušis.
Komentuodamas paskutinius policijos persekiojimus vairavimo profesionalas sako, kad pareigūnams būtina atidžiau įsivertinti galimą riziką. „Suprantu, kad mes dabar kalbame apie tvarką ir visas priemones jai palaikyti, bet surasti kompromisą ir kalbėti apie tai, kaip nepriskaldyti daugiau malkų, turbūt reikia“, – svarsto D. Jonušis.
Štai, pavyzdžiui, kad ir užsienio praktikoje dažnai naudojama taranavimo taktika. „Galbūt taranuoti yra paprasčiau ir greičiau negu gainiotis po visą miestą, po visą Lietuvą ir ieškoti nuotykių? Bet, aišku, tai yra įrangos klausimas“, – sakė lenktynininkas.
Taranavimas, vadinamieji ežiai, dirbtinai sukeliami eismo kamščiai – priemonių yra daug. Vis dėlto dažniausiai nestojantys automobiliai sulaikomi būtent persekiojant.
„Intensyvaus eismo vietoje tas ežys sukeltų daugiau problemų, kadangi jį pervažiuotų daugiau vairuotojų. Priimamas sprendimas, kuris būtų efektyviausias, kad kuo mažiau pavojaus būtų sukelta aplinkiniams“, – aiškino V. Grašys.
Net ir JAV policijos pareigūnai pirmiausia imasi švelnesnių priemonių ir prie ginklų iškart nepuola, sako D. Žukauskas, kuriam ten teko patruliuoti su vietiniais pareigūnais ir vytis nestojusią transporto priemonę.
„Irgi buvo blokuojamas rajonas, ta transporto priemonė irgi nestojo, važiavo tarp gyvenamųjų namų. Policija toje vietoje nenaudojo šaunamojo ginklo, transporto priemonė buvo užspeista, apsupta šešių ekipažų, sustabdyta. Patikrinus mašiną, nerasta jokių draudžiamų medžiagų ir pan. Tai kilo keistas klausimas, kodėl jis išvis bėgo“, – kalbėjo D. Žukauskas.
Policija, stabdydama automobilius, atlieka savo darbą, todėl streso ir baimės, kai jus stabdo pareigūnai, išvis neturėtų būti, sako D. Žukauskas.
Policijos duomenimis, 2015 m. pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso daugiau kaip 500 vairuotojų, 2016 m. – apie 400, o praėjusiais metais tokių vairuotojų užfiksuota apie 300.