Pasipylus avarijoms klausia: ar lietuviai moka vairuoti žiemą?

Prasidėjus sausiui į Lietuvą atėjo ir žiemiški orai – sulaukiame vis daugiau sniego, o termometro stulpelis retai perkopia teigiamos temperatūros ribą. Kai kuriems vairuotojams tai tapo tikru iššūkiu – policija fiksuoja išaugusį techninių eismo įvykių skaičių, o draudikai kalba apie padidėjusius avarijų nuostolius. Ar kelios šiltesnės praėjusios žiemos sugadino Lietuvos vairuotojų įgūdžius vairuoti žiemą, domisi LRT RADIJO laida „Ryto garsai“.

Pirmosios 2019-ųjų dienos paženklintos ne tik tragišku eismo įvykiu Marijampolėje, tačiau ir gerokai padidėjusiu techninių eismo įvykių skaičiumi. Pavyzdžiui, sausio 3-ąją Vilniaus apskrityje iki 10 valandos ryto buvo užfiksuoti 25 techniniai eismo įvykiai, nors dieną prieš tai, tokiu pat metu, jų buvo tik aštuoni.

Ar tai reiškia, kad kelio dangą padengus sniegui Lietuvos vairuotojai nebemoka vairuoti? Vairavimo mokyklos „Amplius“ direktorius ir saugaus vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas mano, kad vairuotojai tiesiog nespėjo priprasti prie pasikeitusių eismo sąlygų.

„Vairuotojai psichologiškai nespėjo persijungti į tai, kad pasikeitė eismo sąlygos ir reikia kažką keisti ir savo vairavime. Jie ir toliau nori važiuoti kaip vasarą“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako A. Pakėnas.

Tuo metu draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai patys turi įvertinti eismo sąlygas ir suprasti, kad leistinas maksimalus greitis nėra saugiausias.

„Veiksmingiausias būdas valdyti situacija – saugaus greičio pasirinkimas, atsižvelgiant į konkrečias eismo sąlygas konkrečiame greičio ruože. Pavyzdžiui, ten, kur vasarą leistinas ir saugus greitis yra 90 km/val., žiemą jis gali sumažėti iki 70 km/val.“, – pastebi G. Matiukas.

Draudimo bendrovės atstovas įvardija ir pagrindines priežastis, kur ir kodėl dažniausiai įvyksta techniniai eismo įvykiai.

„Paskutinių poros dienų statistika rodo, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl vairuotojų neteisingai pasirinkto saugaus greičio ir atstumo. Ypač dažnai tokie eismo įvykiai įvyksta prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžų“, – sako G. Matiukas.

Vidutinė eismo įvykių žala – tūkstančiai eurų

G. Matiukas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykių žala nuolat didėja. Draudimo įmonės atstovo teigimu, taip yra todėl, jog lietuviai perka vis naujesnius ir brangesnius automobilius, todėl natūralu, kad ir eismo įvykiuose patiriama žala didėja, o prie viso to prisideda ir brangstančios automobilių remonto paslaugos. Pašnekovas įvardija ir sumas, kurias tenka atlyginti už įvairius eismo įvykius.

„Techninių eismo įvykių, kurie įvyksta mieste, vidutinė žala siekia nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

Daug avarijų įvyksta ir daugiabučių kiemuose, kuriuose dėl sniego tapo sudėtinga manevruoti ir dėl šios priežasties įvyksta daug nedidelių susidūrimų su stovinčiomis transporto priemonėmis. Tokių žalų nuostoliai siekia apie 500 eurų.

Užmiestyje vairuotojai dažniausiai nuvažiuoja nuo kelio, liaudiškai sakant, neišimamas posūkis. Tokių įvykių vidutiniai nuostoliai siekia 3 tūkst. eurų“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ įvardija G. Matiukas.

Ar galima avarijų išvengti?

LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ pašnekovai teigia, kad eismo įvykių, esant slidžiai kelio dangai, išvengti tikrai galima. Tačiau visų pirma vairuotojai turi suprasti, kad daugeliu atvejų viskas yra jų rankose.

„Automobilis yra padidintos rizikos šaltinis ir kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad prieš išvažiuojant į kelią reikia patikrinti kelio būklę ir įvertinti eismo sąlygas. Kelininkai nepasakys, kokiu greičiu, kokiame kelio ruože reikėtų važiuoti. Kiekvienas iš mūsų turime atsižvelgti į sąlygas ir atitinkamai pasirinkti greitį“, – tikina G. Matiukas.

Vairavimo instruktorius A. Pakėnas papildo, jog savo mokiniams jis visada paaiškina, kad žiemos ir vasaros vairavimo sąlygos skiriasi kaip diena ir naktis. Tačiau jo patarimai aktualūs ne tik pradedantiems, bet ir visiems vairuotojams apskritai.

„Pirmiausia patariu, kad negalima daryti staigių judesiu. Reikia tolygiai greitėti, lėtėti ir sukti vairą.

Kalbant apie atstumą, KET teigiama, kad atstumas tarp automobilių turi būti ne mažesnis nei dvi sekundės arba pusė greičio.

Tai yra, jei važiuojame 50 km/val. greičiu reikia laikytis 25 metrų atstumo. Manau, kad jei vairuotojai laikytųsi šio reikalavimo, daugelio techninių įvykių būtų išvengta“, – teigia A. Pakėnas.

Galiausiai, G. Matiukas atkreipia dėmesį, kad visų svarbiausia – automobilio stabdymo galimybės.

„Prisimenu vieno lenktynininko pasisakymą, kad pats geriausias automobilis yra ne tas, kuris greičiausiai įsibėgėja, o tas, kuris greičiausiai sustoja“, – sako G. Matiukas.

Parengė Vytenis Kudarauskas