Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, žuvusiųjų keliuose per dešimt metų sumažėjo perpus: 2009 metais per pirmus devynis mėnesius žuvo 262 žmonės, tuo tarpu 2019 metais – 132.
Labai svarbu laiku pradėti darbus
„Šiais metais, kaip ir praėjusiais, darbus keliuose galėjome pradėti laiku. Kelių ženklinimas yra labai priklausomas nuo oro sąlygų – netinka nei lietus, nei didelis karštis. Tad labai svarbu yra pradėti pavasarį, kad iki vėlyvo rudens suspėtume viską pabaigti. Ruduo mus pasitiko lietingas, tačiau spalis dar buvo dėkingas darbams“, – pasakojo saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Lietuvoje kelių ženklinimo darbai šiais metais prasidėjo balandžio mėnesį. Pirmiausia buvo atnaujintas kelių horizontalusis ženklinimas magistraliniuose keliuose. Nuo rugpjūčio mėnesio darbai persikėlė į krašto ir rajoninius kelius. Visi šie trijų tipų valstybinės reikšmės keliai sudaro daugiau nei 21 000 kilometrų: magistraliniai – 1750 km, krašto – 4927 km, rajoniniai – 14 562 km. Jau antrus metus iš eilės nevėluojanti darbų pradžia leidžia laiku ir kokybiškai pabaigti ženklinimo darbus.
Neatnaujinus linijų – pasekmės jausis rudenį
Daugiau nei 70 proc. kelių Lietuvoje ženklinama dažais, likusi dalis – plastiku. Dažais ženklinamos linijos dėvisi greičiausiai – nuo padangų, lietaus ir sniego, kelių valymo, linijų baltumą blukina net saulė.
Specialisto teigimu, svarbu, kad linijos visą laiką atitiktų keliamus reikalavimus, nes pavasario-vasaros metu saugumui keliuose didelę įtaką daro linijų baltumas, tuo tarpu tamsiuoju metų laikotarpiu – linijos atspindys, priklausantis nuo juostoje esančių šviesą atspindinčių rutuliukų kiekio, pasklidimo tolygumo, rutuliukų atspindžio kokybės. Būtent linijose esantys karoliukai atspindi šviesą ir vairuotojai gali matyti linijas.
„Ženklinimą dažais svarbu atnaujinti reguliariai, nes tik taip galima užtikrinti, kad linijos bus matomos vairuotojams. Ženklinimas dažais gana greitai praranda savo baltumą ir atspindį – net jei pavasarį linija dar atrodo balta, po vasaros atėjus rudeniui ji jau gali nebeatspindėti šviesos tiek, kiek reikia, nes nuo automobilių ir saulės stiklo karoliukai bus praradę savo skaidrumą ir atspindį. Ruduo ir yra sudėtingiausias laikas vairuotojams, kai eismo srautai išauga, o sąlygos būna nepalankios – tamsu ir dažnai lyja, tuo tarpu ženklinti kelius jau būna vėlu“, – teigė B.Vengrys.
Efektyvesni ženklinimo būdai
Trečdalis kelių Lietuvoje ženklinami polimerinėmis medžiagos, kurios pasižymi didesniu atsparumu aplinkos poveikiui – atsparumo ir kitus kokybinius parametrus atlaiko iki keturių kartų ilgiau nei kelio dažai.
Dalis magistralinių kelių šoninių linijų buvo paženklintos ne įprastomis linijomis, bet struktūriniu ženklinimu, kitaip vadinamu „triukšmo juostomis“. Šios linijos turi išsikišusius „dantukus“, ant kurių užvažiavus jaučiama automobilio vibracija. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad šis struktūrinis ženklinimas kelių pakraščiuose sumažino daugiau kaip 30 proc. avarijų, kuriose patiriama kūno sužalojimų.
„Šiuo būdu paprastai ženklinamos šoninės linijos magistraliniuose keliuose. Be puikaus matomumo naktį bei lyjant, ši technologija dar ypatinga tuo, kad sukelia mechaninį akustinį efektą. Jeigu vairuotojas nukrypsta į šalį ir ratu užvažiuoja ant šoninės linijos, pasigirsta nemalonus garsas, 5–10 kartų didesnis už automobilio skleidžiamą padangų vibraciją, ir tai sužadina vairuotojo budrumą“, – teigė B. Vengrys.
Į kelius – tik pavasarį
Nauji kelio ženklinimo darbai prasidės jau tik kitą pavasarį. Šiais metais baigiasi trejus metus galiojusi sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Norint išlaikyti kokybišką ženklinimą, labai svarbu, kad nepasikartotų trejų metų senumo istorija, kai dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų kelių ženklinimo darbai buvo pradėti tik spalio mėnesį.
„Tais metais didžioji dalis kelių liko nepaženklinti, nes tam tiesiog nebuvo laiko. Jei norime didinti eismo saugumą Lietuvoje, siekti „Vizijos 0“ tikslų, privalome išlaikyti kokybišką ir reguliarų ženklinimą. Ilgalaikė statistika rodo, kad žuvusiųjų skaičius keliuose mažėja. Tačiau iki šiol daugiausia žūsta būtent tamsiuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Tad kelių linijos turi būti gerai matomos būtent šiuo pavojingiausiu laikotarpiu“, – pasakojo B. Vengrys.