Paskaičiavo, kiek girtų vairuotojų sės už grotų

Naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) nuo Naujųjų metų turėjo iš peties kirsti neblaiviems vairuotojams. Sprendimas taikyti baudžiamąją atsakomybę pusantros ir daugiau promilių įpūtusiems vairuotojams iškart sukėlė daugybę diskusijų. Vieni trynė rankomis ir džiaugėsi, kad visi tokie pagaliau bus „susodinti“. O kiti stvėrėsi už galvų ir sakė, kad baudžiamoji atsakomybė problemos neišspręs. Praėjo daugiau negu pusmetis. Kas pasikeitė?

Į kalėjimą sės 1 proc.

Aiškėja, kad per šį laikotarpį apskritai neblaivių vairuotojų mažėjo, tačiau nemažai išgėrusių – tik daugėja. Tokių vairuotojų sulaikyta gerokai per 2 tūkst.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį nuteista maždaug apie tūkstantis vairuotojų. Iš jų realiai kalėjimo duoną krims tik vienas procentas, t. y., dešimt žmonių. Jiems laisvės atėmimo bausmė paskirta subendrinus anksčiau padarytus nusikaltimus, kurie su vairavimu išgėrus net nesusiję.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas sako kol kas nematantis jokių požymių, kad atsakomybės už vairavimą stipriai išgėrus sugriežtinimas turėtų kokį nors poveikį. Anot teisėjo, blogiausias naujosios tvarkos padarinys yra tas, kad baudžiamosios atsakomybės sąvoka tapo labai „subuitinta“.

„Žmonės nustoja bijoti – girti vairuotojai sėda už vairo ir tai tampa nebe baisu. Jei mano kaimynas teistas už girtumą, tai gal čia nieko tokio?“ – klausia teisėjas.

Daug teigiamų pokyčių kol kas nemato ir advokatai.

„Ką mes turime? Turime išaugusias administravimo išlaidas, turime aibę nutarimų, sprendimų, kai asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Drįsčiau teigti, kad tas tikslas, kurio ir siekia įstatymų leidėjas, šiandien tikrai nėra pasiektas“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sakė advokatas Edmundas Rusinas.

Problemą siūlo spręsti kitomis priemonėmis

Kodėl įstatymų leidėjai pasiryžo tokiam sprendimui? Buvo argumentuota, kad taikinys – nemažai išgėrę, baudų po keliasdešimt tūkstančių nemokantys, „laužus“ vairuojantys ir pažymėjimo seniai neturintys vairuotojai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kelia klausimą, kokiomis priemonėmis tuomet kovoti su tokiais vairuotojais.

„Baudą didink, kiek nori, – jis nemoka. Jo teisės yra atimtos. Ką daryti? Priėmus naują ANK, nebeliko jokio laisvės ribojimo, administracinio arešto. Žodžiu, gali baudas didinti, kurių nemoka, arešto nėra, poveikio kaip ir neliko. Teisingumo ministerija pasiūlė, kad tikrai girtas žmogus, įpučiantis 1,5 promilės ir daugiau, užsitraukia baudžiamąją atsakomybę. Nepriklausomai, ar yra teisės, ar nėra, mokėtos baudos ar ne, – keliausi ten, kur kietas gultas ir valdiška duona“, – komentavo S. Šedbaras.

Bet praėjus daugiau negu pusmečiui, nauji pakeitimai džiugiais rezultatais nenustebino. Kodėl?

Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. Cininas sako, kad bet kokia atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji, turi poveikį tik iki tam tikro griežtumo laipsnio.

„Visuotinai žinomas pavyzdys, kad viduramžiais daugiausia vagysčių buvo tuomet, kai bausmės buvo vykdomos kišenvagiams. Tai šiuo atveju bausmė jau pasiekė tokį griežtumo lygį, kad girtiems vairuotojams jau nebesvarbu, kokio ji griežtumo. Dėl to šias socialines problemas reikėtų spręsti kitomis priemonėmis“, – siūlo A. Cininas.

Tikisi, kad patikslins įstatymą

Baisiausia, kad gerokai apsvaigę vairuotojai savo nuodėmes linkę kartoti. Vien Vilniaus apskrityje nustatyta net 30 asmenų, kurie prie vairo tos pačios būklės sėdo du ar tris kartus. Minėto trisdešimtuko rekordininkas – jau penkis kartus įkliuvęs bebaimis.

Teisingumo tarnai tikisi, kad Seimas suformuluos įstatymą aiškiau arba, kaip tokį įstatymą taikyti, nurodys Aukščiausiasis Teismas. Kreiptis į Seimą dėl ikiteisminių procedūrų supaprastinimo ketina ir policijos atstovai.

„Baudžiamoji atsakomybė – gerokai sudėtingesnis procesas, palyginti su administracine atsakomybe, todėl gerokai išaugo resursai ir policijos sąnaudos. O bausmės, įdomiausia, labai panašios į administracinę atsakomybę arba kai kuriais atvejais netgi švelnesnės“, – laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo Edvardas Šileris, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pareigūnai mano, kad bausmės, ypač nusižengus pakartotinai, turėtų pasiekti kuo greičiau.

„Jei vaikas paliečia karštą daiktą, jis turi suprasti iš karto, kad yra karšta. Jei jis supras po savaitės, kad karšta, jis ir antrą kartą išties ranką“, – sakė A. Bacevičius.

Kaip baudžiamoji atsakomybė paveiks neblaivių vairuotojų statistiką ilgalaikėje perspektyvoje ir reikėjo jos ar ne, spręsti dar anksti. Tačiau jau dabar sklando įvairių siūlymų.

Vilniaus apygardos teismo teisės A. Cininas sako, kad veikia ne bausmės griežtumas, o neišvengiamumas: „Mano pasiūlymas būtų paradoksalus, bet aš siūlyčiau panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vairavimą stipriai išgėrus, užtektų ir administracinės atsakomybės. Iš esmės tai nieko nekeičia. Reikia sustiprinti profilaktiką, kad ne bausmė būtų grėsmė, bet būtų grėsmė būti pagautam.“

Savo ruožtu policijos generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris teigia, kad baudžiamoji atsakomybė nėra panacėja ir negalima visų žmonių uždaryti į kalėjimą ir pasakyti, kad problema išspręsta.

„Reikia ir pakankamai griežtų bausmių, ir aiškios prevencinės sistemos, ir aiškios motyvavimo arba atgrasymo sistemos. Pas mus dažniausiai nueinama vienu keliu – baudimu. Bet dažniausiai nubaudžiama daug, o realių pokyčių nematome“, – įsitikinęs E. Šileris.

Dabar laisvės atėmimo bausmė už vairavimą vidutiniškai ir sunkiai apsvaigus nuo alkoholio taikoma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, dažniausiai skiriama bauda, vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Anot kelių policijos atstovų, įsigaliojus naujai tvarkai, ypač išaugo visuomenės nepakantumas neblaiviems asmenims. Pareigūnų duomenimis, net šeši girti vairuotojai iš dešimties sulaikomi pilietiškų žmonių dėka.