„Vien praėjusiais metais fiksavome virš 100 įvykių, kuriuose dalyvavo paspirtukininkai. Įpusėjus vasarai jau fiksuota bene pusė tiek įvykių, kiek per visus praėjusius metus. Galima sakyti, kad yra pasiektas tokių nelaimių pikas, tačiau vasara tik įpusėjo, o paspirtukų sezonas paprastai trunka iki pirmojo sniego“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Lietuvos transporto saugos administracijos atliktas tyrimas parodė, kad kelių eismo taisyklių nesilaiko net 70 proc. paspirtukininkų. Dažniausiai pažeidimai susiję su šalmų ir šviesą atspindinčių liemenių nedėvėjimu, važiavimu per pėsčiųjų perėjas, važiavimu vienu paspirtuku keliese arba esant neblaiviam.
„Paspirtukininkai ne tik patys krenta nesuvaldę transporto priemonių, bet kliudo pėsčiuosius arba susiduria su kitomis transporto priemonėmis. Esame fiksavę nemažai atvejų, kai nelaimė įvyksta automobiliui kertant dviračių taką arba pačiam paspirtukininkui ne pagal taisykles įvažiavus į važiuojamąją dalį. Pasitaiko atvejų, kai automobiliai kliudo ta pačia kryptimi važiuojančius paspirtukininkus“, – pasakoja BTA ekspertas.
Dėl kelionių šaligatviais spręs savivaldybės
Vasaros pradžioje Seimas priėmė KET pokyčius, kurie įsigalios nuo 2024 metų sausio. Elektrinių paspirtukų vairuotojai galės važiuoti šaligatviais, jei savivaldybės nenustatys kitaip. Bus ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti šias transporto priemones galės ne jaunesni nei 16 metų amžiaus asmenys.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pastebi, kad paspirtukininkai pripratę prie nebaudžiamumo. Pavojingus manevrus ji jau kurį laiką pastebi ne tik ant pėsčiųjų takų, bet ir judriose miesto gatvėse.
„Ne kartą buvo, kad važiuojame su mokiniu tuneliu, pirma juosta, 60 km/val. greičiu ir pamatome, kad antra juosta mus lenkia paspirtukininkas. Aišku, ne standartiniu, o galingesniu paspirtuku, bet vis tiek, be liemenės ar žibintų. Tunelio tamsoje tokio žmogaus visiškai nematai. Jeigu jis dar sugalvotų persirikiuoti, nelaimės tikrai būtų neišvengta“, – apie grėsmes, atsirandančias paspirtukams persikėlus į važiuojamą dalį, pasakoja ji.
A. Žiukelis priduria, kad papildomų pavojų gali kilti, jei savivaldybės nuspręs paspirtukininkams drausti važiuoti šaligatviais. Pasak eksperto, kone didžiausią riziką kelia galimi eismo dalyvių greičio bei gabaritų skirtumai.
„Dažniausiai sutinkami paspirtukai pasiekia 25–30 km/val. greitį. Nepamirškime, kad jie neturi ir posūkio signalo. Tokia transporto priemonė kelyje, kuriuo važiuoja daugybė automobilių, kels pavojų ne tik pačiam paspirtukininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lenkdami paspirtukus, automobilių vairuotojai turės ne tik saugiai manevruoti, bet ir tikėtis, kad paspirtukininkas nesugalvos staiga pakeisti važiavimo krypties“, – sako BTA ekspertas.
Būtiniausias sprendimas taip ir nebuvo priimtas
Dar vienas aspektas, kuris kliūna vairavimo instruktorei – tai pats taisyklių įgyvendinimas. Vairavimo ekspertės įsitikinimu, policijos pareigūnams čia užkrauta tokia našta, kurios jie paprasčiausiai nebus pajėgūs panešti.
„Jei policija kasdien pagautų bent vieną kitą pažeidėją, tai jau būtų pasiekimas. Kyla klausimas, kas bus svarbiau pareigūnams: tikrinti kažkokį paspirtuką ar skubėti į šeimyninį konfliktą? Prioritetų sąraše paspirtukininkai vargu ar bus aukštoje vietoje“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jai pritaria ir Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas. Jis sako kad bandymas spręsti paspirtukų problemą yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Lieka neišspręsta esminė problema: ką daryti pamačius pažeidėją? Naujosios taisyklės nesukuria paspirtuko savininko identifikacijos sistemos.
„Esmė juk ne tame, leidžiame ar neleidžiame kažkam važiuoti šaligatviais, o tame, kad šie daiktai pagal ES teisę šiaip jau turėtų turėti valstybinį numerį ir draudimą. Nei vieno, nei kito atsiradimas nenumatytas, nors Seimui ir buvo siūlyta. Įsivaizduokime, kažkas greitai pralėkė, numetė paspirtuką ne vietoje. Ką man daryti? Net nėra galimybės policijai pranešti, kad paspirtukas su konkrečiu identifikacijos numeriu pažeidė taisykles“, – teigia Pėsčiųjų asociacijos vadovas.