Šią savaitę uostamiestyje vyksta aktyvi diskusija dėl šios transporto rūšies saugumo, įtakos miesto estetiniam vaizdui, naudos miestui, gyventojams ir turistams. Diskusijos atvedė prie to, kad pasigirdo siūlymų šią paslaugą uždrausti, kaip prieš porą metų tai padarė Neringos savivaldybė.
Neringos meras Darius Jasaitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad 2022 metais priimtas draudimas pasiteisino.
„Uždraudėme Nidos krantinėje, kitose vietose, kur buvo išaugęs nelaimingų atsitikimų skaičius“, – sako D. Jasaitis.
Jis turi griežtą nuomonę dėl paspirtukų. Kurorto meras įsitikinęs, kad elektrinėms transporto priemonėms turėtų būti kuriama atskira infrastruktūra, kad ji nesikirstų su pėsčiaisiais.
„Tokių transporto priemonių ratukai maži. Kiekvienas nelygumas gali sukelti įvykį, nekalbant apie tai, kad Neringoje įvykio priežastimi gali tapti net nukritęs kankorėžis. Net buvę draudimo priešininkai po to, kaip patyrė nelaimingus atsitikimus su paspirtukais, šiandien man sako, kad gailisi, jog nepaklausė manęs anksčiau“, – sako D. Jasaitis.
Jis įsitikinęs, kad elektrinės transporto priemonės turėtų būti prilygintos motoroleriams ir norint jomis naudotis reikėtų turėti ir pažymėjimą.
„Dabar net užsimerkti norisi, kai matai, kad tėtis vienu paspirtuku dar sugeba kartu vežti net du vaikus, iki nelaimės tik vienas žingsnis“, – sako D. Jasaitis.
Kartu jis pastebi, kad ne vien paspirtukai kelia grėsmę. Neringoje daugėja įvykių, kai tiesiog dviratininkai susiduria su pėsčiaisiais takuose, kurie skirti tik pėstiesiems.
„Pastebime, kad dviračiais važiuoja užsieniečiai ir patenka į įvykius. Gal pėsčiųjų takų ženklinimas skiriasi skirtingose šalyse?“ – svarsto D. Jasaitis.
Jis sako, kad paspirtukų nuoma Neringoje išliko, tačiau tuo užsiima privatūs žmonės savo valdose. „Bolt“ ar kitų didelių kompanijų kurorte nėra, nes savivaldybė savo teritorijoje leidimų neišduoda.
Siūlymas uždrausti
Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai nusprendė pavesti savivaldybės administracijai atlikti analizę ir per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima Klaipėdoje suvaldyti chaotišką paspirtukų nuomojimo tvarką.
„Vakarų ekspresas“ praėjusią savaitę jau rašė, kad iniciatyvos dėl paspirtukų Klaipėdoje ėmėsi Klaipėdos tarybos opozicijos lyderis konservatorius Ugnius Radvila.
Pirminis jo pasiūlymas buvo paruošti tvarkos aprašą bent jau kitiems metams. Iki šiol Klaipėdoje nėra jokios tvarkos, kaip naudotis šiomis transporto priemonėmis, todėl žalieji paspirtukai mėtomi bet kur – jie užgriozdina autobusų stoteles, pėsčiųjų perėjas, paspirtukai mėtosi prie daugiabučių įėjimų. Klaipėdoje nėra jokios tvarkos, kaip naudotis šiomis transporto priemonėmis, todėl žalieji paspirtukai mėtomi bet kur.
„Galėtume imti pavyzdį iš Vilniaus, kur yra aiškiai nurodytos vietos, kuriose galima palikti ir pasiimti paspirtukus. Galbūt ir Klaipėdoje reikėtų sudaryti tokį aiškų žemėlapį“, – kalbėjo U. Radvila.
Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas siūlė į šią problemą pasižiūrėti dar griežčiau ir paanalizuoti, ar šios transporto priemonės Klaipėdoje iš viso reikia.
„Mes neturime tinkamos infrastruktūros tam, ir jie kelia pavojų. Turime siaurą miestą ir puikiai išvystytą viešojo transporto sistemą. Aš dažnai matau tų paspirtukų primėtytų, bet kad jais kas naudotųsi – nelabai. Senamiestyje nelabai yra kur važiuoti – turistams iš Kruizinių laivų terminalo iki senamiesčio – vos 300 metrų, o ir pats senamiestis kilometras ant kilometro. Gal iš viso reikėtų atsisakyti tokios paslaugos“, – svarstė V. Dambrauskas.
Fiksuotos vietos
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad Klaipėdoje iki šiol nėra elektrinių paspirtukų nuomos tvarkos.
„Šiai paslaugai buvo pritaikyta panaši tvarka, kaip dviračių nuomos punktams. Daug metų buvo sakoma, kad viskas yra gerai, tačiau iš tikro matome, kad gerai nėra“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Žukas.
Anot jo, šiandien „Bolt“ kompanija moka visiškai simbolinį mokestį už kelias vietas Klaipėdoje, o realiai paspirtukai yra išvežiojami po visą miestą.
„Siekis yra žengti Vilniaus keliu, kad būtų sudarytas žemėlapis ir numatytos konkrečios vietos mieste, kur galima pradėti ir baigti kelionę nuomojamais paspirtukais“, – sako A. Žukas.
Anot jo, taip būtų išvengta chaotiško jų išmėtymo miesto erdvėse. Kad paspirtukai būtų paliekami numatytose vietose, užtikrinti nėra sunku, nes numetus bet kur nebūtų galima programėlėje baigti kelionės ir tektų toliau mokėti už paslaugą.
Skelbs aukcionus
Pasak A. Žuko, naujojoje tvarkoje taip pat turi būti numatytas ir fiksuotas maksimalus nuomojamų paspirtukų skaičius. „Jei pasiūlytų gerą kainą, galėtų laimėti viena kompanija arba bendrą kiekį pasidalintų kelios“, – sako A. Žukas.
Anot jo, numatomi pasikeitimai turėtų įsigalioti tik kitais metais. Šiemet tvarkos keisti neplanuojama.
„Matome, kad paslauga reikalinga. Ypač dažnai ja naudojasi jaunimas nakties metu, kai viešasis transportas jau nekursuoja“, – sako A. Žukas.
Todėl paspirtukų drausti Klaipėdoje neplanuojama, nes viešojo transporto sistema tikrai negali patenkinti visų poreikių, o paspirtukai tampa gera alternatyva.
Kviečia diskusijai
Klaipėdos miesto tarybos narys liberalas Edmundas Kvederis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad neturi galutinės pozicijos dėl paspirtukų nuomos Klaipėdoje. Todėl savo socialinio tinklo paskyroje jis pasiūlė šia tema padiskutuoti.
„Uždrausti tikrai nepritarčiau. Matau, kad paslauga ypač plačiai naudojama. Reikia tobulinti tvarką, siekti eismo saugumo, kad paslauga būtų estetiška. Nesutinku, kad Klaipėdoje nėra kur važiuoti, nieko panašaus“, – sako E. Kvederis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miestas neturėtų siekti iš paspirtukų nuomos paslaugos kuo daugiau uždirbti. Paslauga turi būti prieinama jaunimui, kuris ja dažniausiai naudojasi.
„Tai padeda spręsti automobilių kamščių problemą. Tačiau kartu reikia ir gerinti infrastruktūrą“, – sako E. Kvederis.
Kartu jis siūlo labiau skatinti naudotis dviračiais ir pateikia pavyzdį Suomiją, kur, pavyzdžiui, Oulu mieste mokiniai dviračiais į mokyklą važiuoja net žiemą ir kelia nepasitenkinimą, kai temperatūrai nukritus žemiau -15 laipsnių celsijaus jiems įsigalioja draudimas važiuoti dviračiu.
„Reikia kviesti žmones diskutuoti. Turime sutvarkytų parkų, erdvių, tačiau dažnai tuo nesinaudojame. Pietinė miesto dalis sau, šiaurinė – sau“, – E. Kvederis mano, kad teisingas infrastruktūros ir susisiekimo planavimas Klaipėdoje pagyvintų miesto gyvenimą.
Nelaimių daugėja
Paspirtukai yra patogus ir aplinkai draugiškas transporto būdas, tačiau svarbu atsiminti, kad jų naudojimas gali turėti rizikos sveikatai ir net gyvybei.
„Šių transporto priemonių grėsmę, ypač vasarą, liudija ir jais važiavusių žmonių, kurie kreipiasi pagalbos į ligoninę, išaugęs skaičius. Vasarą nuolat bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, talkindami teikiant informaciją, naudingą tiriant eismo įvykius, kuriuos sukėlė ar juose dalyvavo paspirtukininkai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos universiteto ligoninės Organizacinio metodinio skyriaus vedėja Jurgita Platakytė.
Anot jos, Klaipėdos universiteto ligoninėje dėl patirtų traumų važiuojant paspirtukais, dviračiais ar motoroleriais medikų pagalbos kasmet šiltuoju sezonu prireikia daugiau nei 100 pacientų.
„Medikai jiems diagnozuoja odos nubrozdinimus, patinimus, sumušimus, sausgyslių patempimus ar net plyšimus. Nemaža dalis paspirtukininkų hospitalizuojami dėl galūnių, veido kaulų lūžių.Skaudžių nelaimių daugeliu atvejų pavyktų išvengti, jei būtų laikomasi saugumo taisyklių. Šalmo dėvėjimas kartais gali net išsaugoti gyvybę“, – teigia J. Platakytė.
O štai iš Klaipėdos kilęs Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Karolis Bareikis pasidalijo traumų statistika, susijusia su paspirtukais.
„Šiuo metu mes Kauno klinikose ruošiam publikaciją apie 45 pacientus, kuriems dėl įvykio, susijusio su paspirtuko naudojimu, įvyko galvos smegenų arba kaukolės trauma, iš kurių 7 nebegrįš į normalų gyvenimą“, – sako K. Bareikis
Anot jo, tai yra tik labai siaura sužalojimų grupė, nekalbant apie išmuštus dantis, sudraskytas plaštakas ir kt.
Jis pateikia ir Vilniaus Lazdynų ligoninės patirtį, kad nuo paspirtukų nuomos atsiradimo kasmet sužalotų žmonių daugėja po maždaug 150 (2021 m. jų buvo 450).
„Literatūra iš Europos ir JAV kalba tą patį, tik šiek tiek kitom proporcijom, priklausomai nuo studijos tikslo. Mes matom, kad pagrindinės problemos yra šalmai (dėvi tik iki 5 proc. sužeistųjų), alkoholis (daugiau nei pusė), infrastruktūra (slidūs takai, akmenys ant takų ir kt.) ir netinkamas elgesys važiuojant (greitis, dviese ant paspirtuko ir t. t.)“, – pateikia informaciją K. Bareikis.
Anot jo, nelaimių duomenys šaukte šaukia, kad reikia sprendimų. Kaip gerasis pavyzdys būtų dviračių naudojimo reglamentavimas ir su jais susijusių sužalojimų dinamika.
„Bolt“: paklausa auga
Benas Jurlovas, „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas:
„Matome, kad Klaipėdoje dalijimosi elektriniais paspirtukais paslauga yra tikrai populiari. Kiekvienais metais paklausa po truputį šiame mieste vis auga.
Kiekvienais metais Klaipėdos miesto savivaldybei „Bolt“ moka už leidimus teikti elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugą, tačiau elektrinių mikrojudumo priemonių nauda miestams nėra tik finansinė. Dalijimasis el. paspirtukais skatina tvaresnį judumą, prisideda prie eismo spūsčių ir taršos mažinimo. El. paspirtukų naudojimo tendencijos rodo, kad maždaug 10 proc. kelionių paspirtukais tiesiogiai pakeičia keliones automobiliu. Klaipėdai, kuri yra nemažai turistų pritraukiantis miestas, el. paspirtukų dalijimosi paslauga taip pat naudinga tuo, kad suteikia miesto svečiams daugiau galimybių patogiai tyrinėti miestą be automobilio, jį palikus toliau nuo centro esančioje aikštelėje ar atvykus į uostamiestį traukiniu ar autobusu.
Mūsų duomenimis, klaipėdiečiai ir miesto svečiai vis atsakingiau naudojasi „Bolt“ elektriniais paspirtukais – netvarkingai paliktus paspirtukus reikia perstatyti vis rečiau. Be to, „Bolt“ dalijimosi paslaugų klientus tvarkingai parkuoti paspirtukus skatina įdiegta dirbtinio intelekto sistema. Kiekvienos kelionės pabaigoje naudotojas privalo padaryti nuotrauką, kurioje matytųsi, kaip jis pastatė paspirtuką. Jeigu transporto priemonė pastatyta netinkamai, apie tai įspėjamas vartotojas. Jei po dviejų įspėjimų vartotojo elgesys nepasikeičia, jo prieiga prie mikrojudumo priemonių nuomos blokuojama.
Dalijimasis transporto priemonėmis yra ganėtinai nauja paslauga, reikalaujanti abipusės pagarbos ir supratimo, kad su nuosavybe, kuri skirta dalintis, reikia elgtis atsakingai. Tikrai pastebime, kad atvejų, kai su el. paspirtukais elgiamasi netvarkingai ženkliai sumažėjo. Be to, šiemet Klaipėdoje padidinome naudojimosi paspirtukais tvarka ir jų būkle besirūpinančios „Bolt Patrol“ komandos pajėgumus, kad į netvarkingo parkavimo atvejus galėtume reaguoti kuo greičiau.
Retkarčiais vis dar įvyksta vandalizmo incidentų, kai paspirtukai ne paslaugos naudotojų, o pašalinių asmenų piktybiškai paliekami vietose, kur trukdo kitiems eismo dalyviams, yra apgadinami ar pasisavinami. Tokiais atvejais sparčiai reaguoja „Bolt Patrol“ komanda. Be to, surinkę duomenis apie tokį incidentą, informuojame policiją.
Nuolat bendradarbiaujame su Klaipėdos miesto savivaldybe ir dalyvaujame diskusijose dėl dalijimosi el. paspirtukais paslaugos vykdymo mieste. Kaip ir kiekviename mieste, Klaipėdoje nustatytos teritorijos, kuriose galima ir negalima palikti „Bolt“ paspirtukus. Jeigu Klaipėdos savivaldybė matytų poreikį įrengti privalomo parkavimo zonas miesto centre, esame pasirengę bendradarbiauti vykstant šiam procesui. Tokią galimybę jau anksčiau esame aptarę su savivaldybės atstovais, diskusijų metu pabrėžėme, kad labai svarbu, jog tokios zonos būtų įrengiamos kas 50 metrų – taip būtų užtikrinama, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams išliktų patogu naudotis el. paspirtukais.“