DELFI fotografai kadrų „medžioklei“ sustojo netoli Geležinio Vilko gatvės tunelio: čia piko metu susiformuoja nemaža spūstis, tad vairuotojai priversti lėtai slinkti drauge su eismo srautu.
Visgi tąryt didelės spūsties nebuvo: automobilių srautas judėjo kone netrikdomai ir daug stabčioti nereikėjo.
Nepaisant to, ne vienas vairuotojas važiavo rankose laikydamas telefoną ir akis įsmeigęs į jį, užuot abiem rankomis laikęs vairą ir žiūrėjęs į kelią.
Absoliuti dauguma vairuotojų telefoną naudojo ne tam, kad paskambintų, o tam, kad parašytų žinutę, pasitikrintų socialinius tinklus ir pan. Ir jei skambinančių telefonu akys dar buvo nukreiptos į kelią, tie, kurie telefone tikrinosi, kas parašyta, ar rašė patys, visi be išimties žiūrėjo į ekraną.
Statistika iškalbinga: jei vairuotojas prie vairo naudojasi telefonu, jis į kelią nežiūri keturis kartus ilgiau nei tas, kuris telefonu nesinaudoja.
Instruktorius Artūras Pakėnas pabrėžė, kad pamatyti, kuris vairuotojas naudojasi telefonu, ganėtinai lengva: dažniausiai jis plaukioja po kelią, neišsilaiko vienoje eismo juostoje. Prireikus staiga stabdyti, to vairuotojas padaryti negalėtų ir greičiausiai patektų į eismo įvykį arba jį sukeltų.
Nepaisant to, kalbėjo Laura Šeibokaitė, Vytauto Didžiojo universteto (VDU) Psichologijos katedros docentė, vairuotojai sąmoningai renkasi naudotis telefonais.
„Vairuotojai suvokia, kad elgiasi blogai ir neleistinai, todėl naudoja kompensacinį elgesį. Tai yra: važiuoja lėčiau, laikosi didesnio atstumo ir t.t. Tai nereiškia, kad tokį elgesį galima pateisinti, tačiau žmonės žino, kad elgiasi blogai“, – aiškino ji.
DELFI primena, kad už naudojimąsi telefonu prie vairo, vairuotojų laukia 30–90 eurų dydžio baudos.
DELFI drauge su partneriais inicijuoja socialinę akciją „NežVairuok“, raginančią vairuotojus padėti telefonus į šalį ir vairuoti.