Kas yra „Keyless“ sistema ir kaip ji veikia?
„Automobilyje yra modulis, kuris radijo bangomis sąveikauja su šeimininko kišenėje esančiu raktą imituojančiu pulteliu: pulteliui nutolstant nuo automobilio per keletą metrų arba paspaudus mygtukus ant durelių rankenų, šis automatiškai užsirakina.
Atvirkščia procedūra įvyksta šeimininkui priartėjus prie savo transporto priemonės. Dažniausiai pultelis turi būti už kelių žingsnių nuo automobilio, kad sureaguotų ir atrakintų jį. Norint užvesti automobilį, paspaudžiant užvedimo mygtuką, pultelis turi būti salono viduje“, – aiškina asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ valdybos narys Andrius Benokraitis.
Vagys surado būdą
Tačiau, atrodo, nekalta beraktė sistema tapo lengvu ilgapirščių taikiniu. Dar prieš keletą metų Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė sistemos trūkumus, kuriais pasinaudojus galima labai lengvai pavogti automobilį.
„Tyrimą vykdę technikai, naudodamiesi paprastais elektroniniais prietaisais – bangų siųstuvu ir imtuvu, sugebėjo prailginti automobilyje esančio modulio ir saugos pultelio veikimo nuotolį. Su siųstuvu priėjus arčiau tikrojo, savininkui priklausančio, pultelio ir pailginus bangų veikimo nuotolį, imtuvu signalas pagaunamas šalia automobilio ir perduodamas jame esančiam moduliui. Taip automobilio atrakinimas atliekamas gerokai didesniu atstumu, nei numatyta gamintojo.
Apsisaugoti įmanoma, tačiau lietuviai delsia
Policijos duomenimis, per praėjusios metus mūsų šalyje buvo pavogta apie 200 automobilių. Anot specialisto, tikėtina, kad daugelis automobilių buvo pavogti, būtent, pasinaudojus „Keyless“ sistemos trūkumais.
„Pagrindiniai modeliai: „Audi“, BMW, „Volkswagen“, „Toyota“. Nors nėra pateikiama, kokiu būdu automobiliai buvo pavogti, manome, kad daugelis iš jų turėjo beraktę sistemą“, – liūdnomis prognozėmis dalinasi A. Benokraitis.
Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, specialistas sako, kad kol kas niekas per daug į tai nekreipia dėmesio, todėl yra didelė tikimybė, kad vagys pamatę nesaugią „rinką“ patrauks būtent čia.
„Apsidirbs Lenkijoje, Latvijoje, tada eis ten, kur matys, kad yra didžiausios galimybės. Šiai dienai beveik visos draudimo bendrovės Latvijoje reikalauja papildomo kortelės identifikatoriaus (angl. immobiliser), o Lenkijoje šia apsaugos priemone rūpinasi naujų automobilių pardavimo salonas, kad apsaugoti savo klientą nuo dvigubai didesnės draudimo įmokos“, – DELFI pasakojo asociacijos valdybos narys.
Pasak A. Benokraičio, atbaidyti įžūlius vagis įmanoma naudojant specialias apsaugos sistemas, kurios blokuoja bandymus pavogti automobilį.
Nusipirkus automobilį – visada pasirūpinkite jo saugumu
Anot A. Benokraičio, nereikėtų būti ramiems, net ir įsigijus automobilį su draudimo bendrovių reikalavimus atitinkančia apsaugos sistema.
„Įsivaizduokite, kad nusipirkote automobilį. Pasirodo, kad jame jau yra sumontuota apsaugos sistema, atitinkanti vienos ar kitos draudimo kompanijos reikalavimus. Tai reikštų, kad jums nebereikia papildomai investuoti į apsaugos sistemą. Nesvarbu, ar tai būtų tik gamyklinis imobilaizeris, ar kitokia apsaugos sistema.
Dabar įsivaizduokite, kad žmogus, kuris pardavė jums automobilį turi pasigaminęs papildomą atrakinimo raktą, apsaugos pultelį ar kortelę. Ir dar įmontavęs GPS/GSM vietos nustatymo įrangą, kad nuotoliniu būdu galėtų matyti, kur yra jūsų automobilis. Ar neatrodytų, kad tokiam pardavėjui būtų pernelyg paprasta pavogti parduotą automobilį už santykinai mažesnę kainą?“, – retoriškai klausia specialistas.
Pasak jo, automobilio saugumas turėtų būti svarbiausias vairuotojo prioritetas.
„Mes vis dažniau susiduriam su situacijom, kai automobilis draudžiamas kasko draudimu tik su gamykliniu imobilaizeriu, kuris blokuoja tik variklio užvedimą, tačiau įsilaužus, nesukelia jokio garsinio signalo. Tokiu atveju įsilaužėliai gali nieko netrukdomi vogti automobilio detales.
Reiktų pagalvoti, ar vis dėlto nusipirkus automobilį, nevertėtų patikrinti jo saugumo sistemas: perprogramuoti pultelius, susimontuoti papildomą, tik jūsų valdomą apsaugos įrangą? Taip pat verta susimąstyti, ar automobilis yra vertas daugiau, nei galima draudimo išmoka ir ar dėl to vertėtų susimontuoti apsaugos priedą“, – sako A. Benokraitis.