Perspėjimai vairuotojams: automobilis gali supūti iki tokio lygio, kad sunku bus ir atpažinti

Artėjant žiemai, kai vieni vairuotojai jau ruošia savo automobilius negailestingam šalčiui ar druskingiems keliams, kiti, savo ruožtu, dėl įvairių priežasčių, pasirengę keturračiams suteikti poilsio. Ką reikėtų žinoti prieš nusprendžiant „užkonservuoti“ transporto priemones šaltajam metų laikui?

Drėgmė – didžiausias priešas

Pasak autoserviso „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovo Vytauto Paškausko, norint saugiai ir efektyviai „užkonservuoti“ automobilį, reikėtų pasirūpinti, kad garažas ar kita žiemojimo patalpa būtų sausa ir gerai vėdinama.

„Labai svarbu, kad per tą laiką, kol bus nenaudojamas, automobilis gautų kuo mažiau drėgmės. Puiku, jei žmonės turi geras sąlygas laikyti savo transporto priemones, tačiau dažnai garažai būna prastai vėdinami ir juose kaupiasi drėgmė. Tokiu atveju, geriau jau rinktis atvirą aplinką, nei nevėdinamą garažą“, – sako specialistas.

Jam antrina ir Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys.

„Kai ilgesniam laikui žmonės automobilį pastato į uždarą, nevėdinamą ir drėgną garažą, tai galima sakyti, tai yra dar blogiau nei palikti po atviru dangumi. Per žiemą automobilis gali supūti iki tokio lygio, kad sunku bus ir atpažinti. Pavyzdžiui, garažuose po daugiabučiais, jei yra prasta ventiliacijos sistema, tai net ir ant naujų automobilių galima pastebėti korozijos požymius“, – teigia vyras.

Tačiau jei automobilis yra laikomas atviroje aplinkoje, V. Paškauskas išskiria kitą problemą, dėl kurios gali kilti papildomų rūpesčių vėl pradėjus naudotis automobiliu.

„Stovint lauke, didžiausia problema yra stabdžių ir jų diskų užrūdijimas. Daugeliu atveju, automobiliams, kurie yra laikomi lauke ir per žiemą jais nesinaudojama, ypatingai dažnai reikalingas stabdžių sistemos remontas“, – sako specialistas.

Autoserviso „Melga“ vadovas Kaune Ginas Maksevičius sako, kad automobilį laikant po atviru dangumi arba neuždaroje patalpoje, nereikėtų jo dangstyti įvairiais apdangalais.

„ Atviroje aplinkoje nereikėtų uždengti automobilio, nes jam yra reikalingas vėdinimas. Natūralus vėjas pravėdina mašiną ir jai nuo to tikrai nėra blogiau“, – sako ekspertas.

Amžinas klausimas dėl akumuliatoriaus

„Jeigu žiemą nevažinėji, arba važinėji labai retai – sveikiausia būtų bent kartą į mėnesį užkurti automobilį ir jį pašildyti, kad pasikrautų akumuliatorius, nes visai išsikrovęs jis gali sugesti nepataisomai. Kitais atvejais, ilgesniam laikui, akumuliatorių galima iš vis atjungti“, – sako V. Paškauskas.

Tačiau, pasak G. Maksevičiaus, naujesniuose automobiliuose, akumuliatoriaus atjungimas nėra ypatingai naudingas veiksmas.

„Mašinos sistemoje gali atsirasti atjungimo arba kitos klaidos, dėl kurių gali tekti važiuoti atlikti diagnostiką, kad būtų sureguliuoti buvę parametrai. Bendrai kalbant, automobilio stovėjimas ir jo nenaudojimas visais atvejais nėra gerai. Visos sistemos, kurios turėtų veikti ir dirbi, bestovėdamos genda labiau nei važiuojant“, – sako specialistas.

Neištuštinti skysčių

Pasitaiko atvejų, kai žmonės palikdami automobilį žiemoti dėl saugumo ištuština visus skysčių bakelius, tačiau specialistai sako, kad tai yra klaidingas sprendimas.

„Skysčius kaip tik patartina palikti. Pavyzdžiui aušinimo skystis atlieka ir apsauginę funkciją, kad aušinimo sistema nerūdytų iš vidaus“, – sako V. Paškauskas.

„Jokių skysčių išleidinėti tikrai nereikėtų, tiesiog pasitikrinti, kad aušinimo skystis atitiktų reikalavimus, nes jei jis senas – gali užšalti ir ne prie žemos temperatūros. Kaip mes sakome, kuo mažiau yra lendama prie automobilio, tuo mažiau jis genda“, – juokiasi V. Baršys.

„Pavyzdžiui, automobilių su dyzeliniais varikliais siurbliai niekada negali būti sausi, todėl juos reikėtų užvedinėti bent jau kas dvi savaites, nes išsausėjus siurbliui, o varikliui pradėjus dirbti, galima pasigauti drožlių“, – sako specialistas.

Padangų slėgis

Automobiliui ilgą laiką stovint vienoje vietoje – padangos įgauna nenatūralią formą, todėl G. Maksevičius išskiria keletą būdų, kuriais galima išvengti deformacijos.

„Pavasarį, vėl pradėjus naudotis automobiliu, kol padangos neįšyla ir neprasivažinėja, pakankamai ilgą laiką yra jaučiamas vibravimas, todėl vienas iš būdų, liaudiškai tariant, yra automobilio „pastatymas ant kaladžių“. Tokiu būdu padangos kabo virš žemės ir nejaučia pastovaus spaudimo“, – sako specialistas.

Neturintiems tokios galimybės, G. Maksevičius pataria profilaktiškai, kas kelias savaites, pakeisti automobilio stovėjimo vietą – pavažiuoti pirmyn ar atgal bent 10 cm, kad padangos į žemę remtųsi kita dalimi.

„Kiekvienai mašinai stovėjimas yra didesnis peilis negu jos naudojimas. Jeigu yra galimybė, visada reikėtų ją „prajudinti“, o taip pat tikrinti slėgį, kad padangos nebūtų pusiau arba visiškai tuščios“, – pataria ekpertas.

Papildomos „konservavimo“ priemonės:

– Nuplauti ir sausai išdžiovinti kėbulą;

– Švariai išvalyti po automobilio variklio gaubtu esančius prietaisus;

– Spynas, rankenėles sutepti specialiomis antikorozinėmis medžiagomis;

– Automobilio gumas nupurkšti silikonu;

– Nuimti valytuvus;

– Atjungti žvakių laidus;

– Sėdynes padengti drėgmę sugeriančia medžiaga.

Atėjus pavasariui ir išsitraukus savo ratus iš po žiemos miego, specialistai pataria iškart neplanuoti ilgų kelionių. Pasak jų, pirmiausia reikėtų pasitikrinti padangų slėgį, skysčių rezervuarus, ramiai prasivažinėti, pasibandyti kaip veikia stabdžiai, jei reikia – profilaktiškai apsilankyti autoservise.