Perspėjo, kad draudimas išgelbės ne visada – paaiškino, kada negalioja „Kasko“

Vairuotojai puikiai žino, kad vos tik įsigijus transporto priemonę būtina pasirūpinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be jo išvažiavus į kelią gresia ne tik baudos, bet ir finansinės bėdos patekus į eismo įvykį. Nemaža dalis vairuotojų pasirūpina ir „Kasko“ draudimu, tačiau draudikai perspėja, kad šis galioja ne visada, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Kaip pasakoja Rimvydas Pocius, draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, pagal savanorišką „Kasko“ draudimą atlyginama žala už transporto priemonei dėl staiga ir netikėtai įvykusių incidentų sukeltus padarinius, kurių metu apgadinamas arba sunaikinamas automobilis. „Kasko“ galioja ir tuomet, kai transporto priemonė apgadinama ar prarandama ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl kitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, į kelią išbėgusio briedžio ar ant transporto priemonės nuvirtusio medžio.

Kaip detalizuoja R. Pocius, „Kasko“ gelbėja ne visada – draudimo sutartyje numatyti atvejai, kai draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti nuostolius. Šios atskiros aplinkybės labiausiai susijusios su pačių vairuotojų neatsakingu ar neatsargiu elgesiu.

„Kasko“ negalioja tokiais atvejais, kai vairuotojas, pavyzdžiui, eisme dalyvauja būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, darant nusikalstamą veiką ir panašiai“, – aiškina ekspertas.

Negana to, draudikas turi teisę atsisakyti atlyginti patirtus nuostolius ir tuomet, kai transporto priemonė yra pavogta, o pats savininkas jos viduje buvo palikęs raktelius, arba kai „Kasko“ įgyjamas siekiant pasipelnyti. Pastaruoju atveju piktavaliai įprastai inscenizuoja eismo įvykius ir viliasi gauti išmoką už tyčia padarytą žalą.

„Kalbant bendrai, „Kasko“ galioja netikėtai ir staiga įvykusiems incidentams, o ne iš anksto suplanuotiems ir žinomiems įvykiams. Todėl visada svarbu galvoti, kaip mes elgiamės vairuodami ar jau išlipę iš automobilio. Atsakingumas šiuo atveju yra prioritetas, kuriuo turėtume vadovautis“, – pabrėžia R. Pocius.

O jeigu automobilis paskolintas?

Žinovas prisimena neseną atvejį, kai vairuotojas su skolintu automobiliu atsitrenkė į daugiabučio kieme stovėjusį kaimyno visureigį. Kadangi tikrasis transporto priemonės savininkas neturėjo „Kasko“, incidento kaltininkui teko iš savo kišenės padengti skolinto automobilio remonto išlaidas.

„Tokie atvejai nėra retenybė, bet rūpesčius dėl jų galima sumažinti. Pavyzdžiui, turėdamas „Kasko“, vairuotojas būna apdraustas net ir tada, kai vairuoja kito asmens automobilį. Tai gali būti visiškai nepažįstamo žmogaus transporto priemonė, svarbu, kad ji priklausytų fiziniam asmeniui“, – aiškina R. Pocius.