Visgi specialistai prognozuoja, jog nemokama valanda būtų ne panacėja klientų centre laukiančiam smulkiajam verslui, o miesto širdy sukeltų chaosą.
Panevėžio centrinėje dalyje nuo rugsėjo 1-osios gerokai mažėja vietų, kur automobilius galima statyti nemokamai. Pastačius septynis naujus parkomatus, rinkliava jau bus renkama ir Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Ramygalos iki J. Basanavičiaus g., taip pat J. Basanavičiaus gatvės dešinėje pusėje tarp Vilniaus ir Elektros gatvių, P. Puzino g. nuo Respublikos iki Kranto g.
Nemokamai automobilių nebebus galima statyti ir prie Respublikinės Panevėžio ligoninės – stovėjimas apmokestintas Smėlynės gatvėje nuo Marijonų iki Gegutės g. Nuo rugsėjo rinkliava už automobilių stovėjimą bus renkama ir ilgesnėje Respublikos g. atkarpoje – iki pat M. Valančiaus g.
Tokią naujovę Savivaldybė motyvuoja, esą bus labiau reguliuojami eismo srautai ir svarbiausiose miesto dalyse, kaip kad prie Respublikinės Panevėžio ligoninės Smėlynės g., atsiras daugiau vietų pasistatyti automobiliams. Panevėžyje iš viso jau bus apmokestinta 900 stovėjimo vietų.
Išlyga pietaujantiesiems
Savivaldybei gerokai praplėtus mokamų vietų ratą, vairuotojus bando guosti politikai. Tarybos narys „darbietis“ A. Petrauskas Savivaldybės administracijai siūlo išlygą: darbo dienomis nuo 12 iki 13 val. nerinkti mokesčio už automobilių statymą pačiame miesto centre: Laisvės a., Elektros g., Savanorių a., taip pat Respublikos ir Klaipėdos gatvių pradžioje. A. Petrausko nuomone, galimybė per pietų pertrauką centre nemokamai pastatyti automobilį pritrauktų žmonių ir būtų parama čia įsikūrusiam smulkiajam verslui.
„Vieni atvažiuos papietauti, kiti gal kvepalų nusipirkti, kažkas per pietų pertrauką kitus reikalus susitvarkys. Tegul į didžiuosius prekybos centrus už miesto žmonės važiuoja vakarais, o dieną palikime galimybę pabūti centre“, – motyvuoja A. Petrauskas.
Politikas neabejoja, jog tokią išlygą išpildyti neturėtų būti sudėtinga rinkliavą už automobilių stovėjimą administruojančiai įmonei „Panevėžio būstas“.
Eksperimentui pritartų
Tarybos nario idėjos Savivaldybės vadovai nededa į stalčių. Administracijos direktorius Rimantas Pauža neatmeta, kad ji galėtų būti išpildyta.
„Iniciatyvą tikrai svarstysime, nes klausimas, kaip pritraukti žmonių į centrą, Panevėžyje tikrai aktualus. Ar nemokamas stovėjimas per pietų pertrauką suaktyvintų judėjimą, nesužinosime nepadarę eksperimento“, – mano R. Pauža.
Direktorius pripažįsta tokiai naujovei bent jau techninių kliūčių nematantis. Visgi specialistai abejoja, ar verta eksperimentuoti. Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Ina Urbonavičienė prognozuoja, jog atsisakius mokesčio per pietų pertrauką gresia gauti atvirkštinį, nei tikimasi, rezultatą.
„Aš tikrai taip nedaryčiau. Žinodami, kad valanda neapmokestinta, žmonės skubės į centrą tikėdamiesi būti pirmi ir dar rasti laisvą vietą. Kas bus, kai iš skirtingų miesto rajonų visi puls į Laisvės aikštę? Vietų skaičius joje juk ribotas – kas pirmesnis, tas bus gudresnis, o nespėjusieji liks nusivylę, nes važiuos ne tik valgyti, bet ir reikalų tvarkyti. To chaoso nereiktų įvesti“, – mano I. Urbonavičienė.
Specialistė abejoja, ar dėl nemokamos valandos iš viso vertėtų kelti diskusijas.
„Jei važiuoja žmogus pietauti į kavinę, 30 centų mokestis už automobilio pastatymą jam tikrai jau nebeturėtų būti tiek reikšmingas“, – svarsto I. Urbonavičienė.
Parkomatas – ne bankomatas
Valdžios rūmuose kylančios diskusijos dėl išlygų centre pietaujantiems vairuotojams jiems patiems neatrodo esminės. Panevėžietis Bronius piktinosi, kad, užuot diskutavusi dėl vienos valandos mokesčio, Savivaldybė pasirūpintų perprogramuoti parkomatus diferencijuojant mokestį už skirtingą stovėjimo laiką.
„Didmiesčiuose galima mokėti už 20 min., už 40 min., už valandą, o Panevėžyje – ne mažiau nei už valandą“, – neteisybę mato Bronius.
Aukštaitijos sostinėje mokamas laikas už automobilio stovėjimą trumpėja tik nuo antrosios valandos: pirmoji kainuoja 30 centų, vėliau – po 10 centų už kiekvienas papildomas 20 min. Tačiau, anot Broniaus, net tvarką jau perpratusiems panevėžiečiams nesiseka nepermokėti. Vairuotoją piktina, kad parkomatai neduoda grąžos.
I. Urbonavičienė atkerta, esą parkomatas – ne bankomatas ir ne pinigų keitykla.
Milijonieriams brangu
Miesto centre veikiančių maitinimo įstaigų vadovai sutinka, kad nemokamas automobilių stovėjimas per pietų pertrauką jiems būtų nemenka paskata. Įmonės „Žaliasis žiogas“ direktorės Birutės Sargiūnienės teigimu, prieš trejetą metų miesto centre įrengus parkomatus, to pasekmes labiausiai pajuto Laisvės a. ir jos prieigose veikiančios kavinės.
„Klientų srautai akivaizdžiai sumažėjo. Netiesa, kad valgančiajam kavinėje nieko nereiškia papildomai sumokėti 30 centų už automobilio stovėjimą. Milijonieriai kartais suka ratus aplink centrą ieškodami nemokamos vietos, o kitas, nors ir neturi pinigėlių, vis tiek susimokės, kad tik kuo arčiau pasistatytų“, – pažymėjo B. Sargiūnienė.
Verslininkės nuomone, nemokamas stovėjimas per pietų pertrauką būtų akstinas žmonėms atvažiuoti į centrą, visgi esą naudingiau rinkliavos visai atsisakyti.
„Panevėžys seniai nebėra didmiestis. Valdžia turėtų pataikauti čia dar likusiems gyventojams. Mūsų mažėja, tai nors pagyvenkim pigiau nei kitur“, – siūlo verslininkė.
Išjudino vasara
Tačiau Laisvės a. įsikūrusios kavinės „XX Galerija“ vadovas Raimondas Pilvinis mano, jog vairuotojai jau nebekelia problemų dėl mokamo automobilių stovėjimo centre. Visgi verslininkas irgi palaiko idėją mokesčio nerinkti nuo 12 iki 13 val.
„Panevėžyje, kaip ir kituose miestuose, visi jau įpratę mokėti už vietą centre. Mokestis nėra didelis, toks labiau simbolinis, bet išjudino transporto srautą, automobilių čia nebepalieka visai dienai. Bet visiems būtų smagu, jei per pietų pertrauką taikytų išlygą“, – mano R. Pilvinis.
Nors prieš trejetą metų Panevėžyje įrengus parkomatus ir mokestį pakėlus iki 30 centų už valandą prognozuota, kad miesto širdyje sumažės žmonių srautas, o čia įsikūrusiems verslininkams tokie Savivaldybės sprendimai smogs nuostoliais, R. Pilvinis tikina, jog nuogąstavimai pasirodė gerokai perdėti.
„Dabar Laisvės a. praeina tikrai daugiau žmonių nei prieš trejetą metų. Iš dešimties 4–5 užeina į kavinę. Nors buvo atidaryta naujų įstaigų, mūsų apyvarta vis tiek ūgtelėjo“, – teigė R. Pilvinis.
Visgi verslininkas sutinka, jog toks pagyvėjimas tėra sezoninis. Laisvės a. atsigavimą verslininkas sieja su joje vykstančiais vasaros renginiais. Anot R. Pilvinio, didžiausius žmonių srautus į centrą pritraukdavo kiekvieną vasaros penktadienį Laisvės a. atgaivindavęs pučiamųjų festivalis „Dūdų vasara“, įvairių žanrų atlikėjų koncertai ir kiti pasirodymai.
Gresia zonos
Šiais metais vairuotojai už automobilių stovėjimą mokamose Panevėžio vietose jau paklojo beveik 85 tūkst. Eur. Per praėjusius metus iš šios rinkliavos gauta 207 tūkst. Eur. Iš šįmet surinktos sumos miesto biudžetui atiteks 30 proc. Kita dalis nuguls rinkliavą administruojančios ir parkomatus prižiūrinčios įmonės „Panevėžio būstas“ kišenėn.
„Žmonės kaltina įmonę pasipinigaujant iš tokio mokesčio. Bet Panevėžyje labai maži tarifai už automobilių statymą mokamose vietose. Kadangi iš to surenkamos pajamos tikrai nedidelės, negali Savivaldybė pareikalauti sau solidžios dalies“, – „Sekundei“ aiškino I. Urbonavičienė. Pasak jos, „Panevėžio būstas“ už jam likusią pajamų iš rinkliavos dalį tebedengia parkomatų, jų programinės įrangos įrengimo sąnaudas.
Skaičiuojama, kad 2014-aisiais Panevėžyje pastatyti 30 parkomatų atsipirkti turėtų per 5-erius metus, tai yra iki 2019-ųjų. I. Urbonavičienės teigimu, rinkliava už automobilių stovėjimą Panevėžio centrinėje dalyje vis tiek jau pasiteisino.
„Suprantu, kad vairuotojams pikta mokėti, bet tikrai matome teigiamą rezultatą. Savivaldybės tikslas, kad labiausiai apkrautose vietose būtų kur pasistatyti automobilį. Tai, jog Laisvės a. dabar turime laisvų vietų, rodo sistemą pasiteisinus“, – tvirtina specialistė.
Dabar už 30 centų mokestį Panevėžyje automobilį galima valandai statyti bet kurioje mokamoje vietoje – vairuotojai sumoka už parkavimo laiką, bet ne konkrečią vietą. Visgi, pasak I. Urbonavičienės, gali būti, kad ateityje ir Aukštaitijos sostinėje atsiras rinkliavų zonos.
„Dabar vyksta darnaus judumo plano svarstymas. Vienas iš siūlymų – Panevėžyje įvesti automobilių stovėjimo zonas, kurios, kaip ir kituose didmiesčiuose, būtų skirtingai apmokestintos“, – teigė specialistė. Ar Panevėžys tokiu būdų bandys sekti didmiesčius, nulems Savivaldybės tarybos sprendimas.
Daugiau naujienų naujienos.lt.