Pasak Aplinkos apsaugos departamento, pareigūnai akcijos metu ypatingą dėmesį kreips į tai, ar veikla vykdoma teisėtai, ar susidariusios atliekos tvarkomos tinkamai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Veronikos Masalienės, visos įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, jų susidarymo apskaitą privalo vesti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tarp jų – ir autoservisai bei automobilių remontu, priežiūra ar ardymu užsiimantys fiziniai asmenys. Tačiau statistika rodo, kad ne visi, užsiimantieji tokia veikla, paiso nustatytų taisyklių ir reikalavimų.
„Aplinkos apsaugos agentūros lapkričio mėnesio duomenimis, atliekų susidarymo vietų, kuriose yra vykdoma transporto priemonių techninė priežiūra, yra apie 2600. Reikia paminėti, kad į šį sąrašą patenka ir degalinių automobilių plovyklos. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos spalio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 4600 įmonių, užsiimančių variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, taip pat apie 6600 tuo užsiimančių fizinių asmenų. Šie skaičiai rodo, kad vos kas trečias ar ketvirtas asmuo ar įmonė veda atliekų susidarymo apskaitą pagal visas taisykles“, – teigė V. Masalienė.
Automobilio tvarkytoją ragina rinktis atsakingai
V. Masalienė ragino atkreipti dėmesį į veiklos nedeklaruojančius, veiklos apimtis slepiančius ir teisės aktų laikytis nelinkusius automobilių remonto ūkio subjektus, nes, tikėtina, kad jie netvarko susidarančių atliekų ir taip prisideda prie aplinkos taršos.
Dažniausiai po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidarančios atliekos yra šios: plastikai, gumos, stiklai, užterštos šluostės, padangos, panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.
„Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Seni amortizatoriai, automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokie kenksmingi cheminiai junginiai. Ne vietoje išmestos padangos yra 120-140 metų ir visą tą laiką teršia aplinką. Todėl turime pasirūpinti, kad pavojingos atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus“, – paaiškino V. Masalienė ir patarė vairuotojams rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti čia.
Nebevažiuojantys automobiliai – į tinkamas rankas
Atidiems reikėtų būti ir ieškant, kaip atsikratyti nebevažiuojančio automobilio, mat ir ardytojai ne visi laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Taupant gamtos išteklius ir kitus resursus, eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės (ENTP) turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama.
Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas.
Informaciją, kur visoje Lietuvoje kreiptis, kad ENTP būtų paimta ir tinkamai sutvarkyta, galima rasti tinklapyje.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.