Liko nustebę ir pareigūnai
Pirmąją rugsėjo savaitę policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė sustiprintą transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę ir baudė net už menkiausią greičio viršijimą. „Jokios tolerancijos“, – tuomet žadėjo Kelių policija. Paaiškėjo, kad tų pažeidėjų, kuriuos teks patraukti atsakomybėn, derlius yra nemažas.
Akcijos rezultatai nustebino ir pačius pareigūnus.
„Akcijos rezultatai mus labai nustebino, nes buvo užfiksuota daugiau kaip 132 tūkst. pažeidėjų. Iš jų didžioji dalis greitį viršijo nuo 1 km/h iki 10 km/h – daugiau kaip 114 tūkst. pažeidėjų. Nuo 11 km/h iki 20 km/h greitį viršijo beveik 15 tūkst. pažeidėjų“, – akcijos rezultatus pristato Policijos administracinės veiklos ir eismo priežiūros viršininkas Dainius Šalomskas.
Skirti įspėjimą kainuoja apie 10 eurų
Advokatas Valdemaras Bužinskas skeptiškai žiūri į tokias akcijas.
„Už greičio viršijimą nuo 1 iki 10 km/h skiriamas įspėjimas. Ką reiškia įspėjimas? Šiuo atveju įspėjimas yra kaip nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, kurį norint skirti, reikia atlikti visą eilę procedūrų.
Tai yra administracinio teisės pažeidimo byla. Žmogų reikia išsikviesti, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą. Jei nufotografuota greičio matuokliu, reikia nustatyti tapatybę, nes kartais neaišku, kas vairuoja transporto priemonę“, – aiškina advokatas.
Policijos skaičiavimais, pažeidimo tyrimas kainuoja apie 10 eurų. Vadinasi, išrašyti įspėjimus vairuotojams, kurie buvo užfiksuoti viršijantys greitį rugsėjo pradžioje vykdytos akcijos metu, kainuos per milijoną eurų. Ar tai nėra per brangi akcija?
Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai įsitikinę, kad žmonių gyvybė ir sveikata yra neįkanojamos vertybės, todėl, užtikrinant saugų eismą, esą ne visada galima skaičiuoti išlaidas.
„Be to, policija nėra įstaiga, siekianti pelno, todėl visi užfiksuoti pažeidimai yra ir visada teisės aktų nustatyta tvarka bus įvertinti“, – tikina pareigūnai.
Be to, pasak jų, pirmą kartą vasarą paskelbus apie tokią akciją, tą dieną eismo įvykiuose nežuvo nė vienas žmogus, o rugsėjo pirmąją savaitę, kai vyko akcija, nežuvo nė vienas vaikas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vienuolikos iki dvidešimt aštuonių eurų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo užfiksuota 15 tūkst. vairuotojų, minimaliai galėtų būti skirta baudų už 75 tūkst. eurų.
Laikas keisti įstatymą
Dokumentų pildymo procedūra, išsikvietus vairuotoją įspėti, užtrunka apie 20 minučių. Ir tai yra ilgesnė ir sudėtingesnė procedūra nei greitį viršijant 20 ar 30 km/h. Viršijant tiek, galima skirti pusę baudos, jei pažeidimas padaromas pirmą kartą, o šiuo atveju, skiriant įspėjimą, būtinas vairuotojas ir būtina surašyti visus procesinius dokumentus – ir protokolą, ir nutarimą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad prieš aštuonerius metus greitį viršijus iki 10 km/h buvo skiriama bauda nuo 30 iki 50 Lt.
„Tuomet vienintelis nuobaudos sumažinimas buvo šis – iki 10 km/h palikome tik įspėjimą. Tuomet įstatymą pritraukėme prie fakto“, – teigia J. Sabatauskas.
Anot pareigūnų, vairuotojui, kuriam už pažeidimą numatyta administracinė bauda – įspėjimas, turėtų būti supaprastintas tokio pažeidimo įforminimas.
„Tai yra, skiriant administracinę baudą – įspėjimą, vairuotojas galėtų nedalyvauti procesinių dokumentų įforminime. Tokie policijos siūlymai jau yra parengti“, – portalui LRT.lt kalbėjo specialistai.
LRT advokato V. Bužinsko pasiteiravus, ar policija turi kokią nors išeitį, kad to milijono nereikėtų iššvaistyti, pašnekovas teigė: „Kai pakliūnama į tokią situaciją, kokia yra, reikia spręsti taip, kaip spręsti privalu. Reikia užbaigti šitą procesą, tik kitą kartą pagalvoti, ar šios akcijos, kurios galbūt turi daugiau reklaminio pobūdžio, taikytinos dirbant rimtą darbą, kokiu laikau Kelių policijos darbą.
Kiekvienas vairuotojas, kuris seniai vairuoja, supranta, kad viršyti greitį 2–3 km/h tam tikromis situacijomis galima visiškai nekaltai, pavyzdžiui, apvažiuojant duobę, aplenkiant kitą automobilį ir pan. Realiai 2-3 km/h viršijus greitį labai dažnai jokios įtakos kelių eismo saugumui nepadaroma. Pastaraisiais metais visur tik ir girdžiu, kad bus griežtinama, stiprinama, skiriamos sankcijos, vis griežčiau baus tą ir aną.“
Siūlo geriau įsigyti naujų automobilių
Automobilių ekspertas, žurnalistas Ramūnas Fetingis taip pat nesuvokia šios akcijos esmės. Anot jo, milijoną eurų būtų galima skirti naujiems ar galingesniems automobiliams įsigyti.
„Geriau būtų įsigiję normalių mašinų ir pardavę „Toyota Prius“, kurios stovi greitkelyje ir nieko greitesnio negali pasivyti. Ta suma yra beprotiškai didelė. Nuolatinės akcijos būtų labiau logiškos.
Stacionarūs greičio matuokliai turi padorumo ribas. Turbūt fotografuoti, kai viršijama iki 10 km/h, neapsimoka. Absoliuti nesąmonė daryti akciją be tolerancijos jokiems pažeidimams ir turėti tiek darbo. Jie galėjo fiksuoti, bet neforminti. Būtų užfiksavę, pamatę ir tiek, o dabar išleis didžiulę sumą ir apsunkins gyvenimą daugeliui žmonių“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Fetingis.
Jo teigimu, galbūt valdžia tikisi, jog ilgalaikėje perspektyvoje uždirbs iš šių vairuotojų, mat jei pažeidėjai bus dar kartą užfiksuoti, jie privalės mokėti visą baudą, o ne pusę, kai pažeidimas būna padaromas pirmą kartą.
Tuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistai portalui LRT.lt teigė, jog ateityje taip pat bus vykdomos tokios ir panašios prevencinės priemonės, kurių metu bus fiksuojami visi pažeidimai, susiję su leistino greičio viršijimu, siekiant svarbiausio siekiamo tikslo – išsaugoti kuo daugiau žmonių gyvybių.