Savo patirtimi su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais pasidalino ką tik „iškepta“ 26-erių vairuotoja. Ji įsitikinusi, jog vairavimo mokykla pakankamai žinių ir įgūdžių nesuteikia, tad, norint sutaupyti pinigų ir greičiau gauti teisę vairuoti, prieš tai dar reiktų „pavairuoti neteisėtai“. O galiausiai gavęs vairuotojo pažymėjimą susiduri su akibrokštu, jog, ko gero, gatvėje tik pats vienas ir laikaisi taisyklių.
Leido „nukirsti bomžiuką“
„Nesu klaipėdietė, atvykau čia prieš pusantrų metų. Nusprendusi lankyti vairavimo mokyklą, žinojau, kad mokslai truks ilgai. Tačiau nenumaniau, kad šis „projektas“ truks ilgiau nei metus. Apie uostamiesčio vairavimo mokyklas nieko nežinojau, tad pasirinkau įstaigą pagal prieinamiausią kainą – sumokėjau maždaug 250 eurų. Tačiau čia ir „prašoviau“, kadangi, kaip vėliau pasirodė, tai – viena prasčiausių vairavimo mokyklų Klaipėdoje. Visose kitose mokyklose, kiek mačiau, kainos siekia apie 350 eurų“, – pasakojo Birutė.
Mergina mokytis vairuoti pradėjo praėjusių metų pavasarį. Anksčiau su automobiliais jokio kontakto, išskyrus, jos žodžiais tariant, „žiūrėjimą į kelią ir debesis“, ji neturėjo.
Teorijos pamokas lankydavo 3 ar 4 mokiniai, tad mokytoja turėdavo laiko ne tik išdėstyti informaciją, bet ir atsakyti į įvairius jaunuolių klausimus.
„Mokytoja man patiko, tačiau iki šiol atsimenu, kai pasakodama apie tai, kad važiuojant automobiliu reikia stebėti ir būtinai praleisti vaikus ar neįgaliuosius, kertančius nebūtinai pėsčiųjų perėją, pridūrė, kad „bomžiuką“ čia „nukirsti“ mums bus galima“, – patirtimi dalinosi mergina.
Dingo ir instruktorius, ir automobilis
Teorijos egzaminą „Regitroje“ pašnekovė išlaikė iš pirmo „šūvio“ ir tuomet pradėjo mokytis vairuoti. Buvo baisoka, jog jau pirmosios praktikos pamokos metu instruktorius liepė važiuoti į miestą. „Keliavo“ Herkaus Manto gatve, vėliau pasuko jūros link, tad vyresnio amžiaus vyrukas šmaikščiai paklausė, ar mergina pasiėmė maudymosi kostiumėlį, nes neva jis norintis išsimaudyti.
Tačiau vieną rytą instruktorius į pamoką neatvyko. Kaip paaiškėjo, jis piktnaudžiavo alkoholiu ir kelioms dienoms buvo dingęs kartu su vairavimo mokyklos automobiliu.
„Įstaigos direktorius maždaug po mėnesio pakvietė instruktorių iš kitos mokyklos. Džiaugiausi ir tikėjausi, kad pagaliau galėsime normaliai mokytis. Tačiau jis pradėjo „vogti“ mano pamokų laiką. Nors važiavimas turėdavo trukti pusantros valandos, dažnai instruktorius mane paleisdavo 10, vėliau 15 ar net 20 minučių anksčiau“, – dėstė pašnekovė.
Egzaminą išlaikė tik po metų
Pirmą kartą mergina, neišlaikiusi egzamino, patyrė nesėkmių virtinę, kuri truko iki šių metų pavasario.
„Išlaikiau egzaminą iš penkto karto. Pakeičiau net keturis instruktorius, visi jie ramino, kad vairuoju gerai ir kitąsyk turėčiau išlaikyti. Laikydama egzaminą ketvirtą kartą jaučiau kūną stingdančią įtampą. Ne dėl pinigų, o dėl aplinkinių požiūrio ir moralinio spaudimo. Pirmąsyk taip drebėjo kojos, rankos, išdžiūvo burna“, – prisiminė mergina.
Laikydama penktą kartą apie egzaminą niekam neprasitarė, todėl streso nejautė. Pašnekovė pamanė, kad jei neišlaikys ir šį kartą, niekam to nesakys ir taip neteks patirti gėdos.
Egzistuoja ir nuomonė, kad „Regitra“ mokinukus bando sukirsti, nes egzaminuotojai liepia važiuoti sudėtingiausiomis Klaipėdos gatvėmis, žiedais ir sankryžomis. Birutė sakė irgi taip maniusi, kol pirmą kartą savarankiškai neatsisėdo už vairo. Kokia, anot jos, būtų nauda, jei mokinukai važinėtų vien tiesiai?
Beveik 1000 eurų
Paklausta, kiekgi pinigų išleido mokslams, mergina bandė suskaičiuoti: teorijos egzaminas kainavo 10 eurų, penkių egzaminų kaina siektų 150, vairuotojo pažymėjimo gamyba – beveik 15 eurų.
Vairavimo kursai atsiėjo apie 250 eurų, papildomi važiavimai – po 20 eurų. Papildomas pamokas mergina pasiimdavo likus maždaug dviem ar trims savaitėms iki egzamino. Klaipėdoje negyvena nė vienas jos šeimos narys, su kuriuo būtų galima pasivažinėti, tad tekdavo nusipirkti bent 6 pamokas.
„Surasti instruktorių, kuris ne darbo metu pasivažinėtų su mokinuku, paprasta. Svarbiausia tik rasti tą, kuris važinėja su „Ford“ markės automobiliu, nes būtent juo teks „Regitros“ egzamino metu parodyti, ką moki“, – tikino mergina.
Tad papildomiems važiavimams išleista dar maždaug 500 eurų, ir visas biudžetas siekė beveik 1000 eurų.
Realybė neatitinka teorijos?
Vis dėlto iššūkiai, gavus vairuotojo pažymėjimą, nesibaigė. Daugelis pataria pirmuosius kartus sėdant prie vairo keliauti su senu kelių vilku. Taip pat sakoma, jog prieš važiuojant reikia išsinagrinėti maršrutą, o pirmuosius kartus pasivažinėti anksti ryte arba vėlai vakare.
„Kai pirmąsyk prisiklijavus klevo lapelį teko sėsti prie vairo, su manimi keliavo ir draugas, diktavęs, kur sukti. Automobilis yra jo, tad kiekvieną manevrą lydėjo komentarai, pastabos, pamokslai. Tai kelia didžiulę įtampą ir tuomet lyg tyčia pradedi daryti klaidas: nepastebi duobių, blogai suki vairą, per greitai atleidi sankabą. Pirmosios kelionės metu gatvėje „užgesau“ kokius penkis kartus. Juk esu įpratusi važinėti vieno modelio automobiliu, o dabar tenka pratintis prie kito“, – prisiminė mergina.
Labiausiai ją nervina bendrakeleivių raginimai važiuoti greičiau. Esą turi važiuoti kaip visi, nes tokie lėti „diegai“ neva erzina kitus eismo dalyvius.
„Žinoma, tai, kad vairuotojai tave lenkia ir iš kairės, ir iš dešinės, nėra malonu. Tačiau niekaip nesuprantu, kokiu greičiu važiuoja vairuotojai, jei ir pati šiek tiek viršydama greitį jaučiuosi lyg vairuočiau traktorių. Tačiau gavau labai gerą patarimą iš vairavimo instruktorių: neskubėk daryti manevrų ir niekada nepaisyk kitų vairuotojų emocijų“, – dalinosi patirtimi Birutė.
Jai pasirodė keista, jog kritinės egzamino klaidos realybėje yra niekas. Pavyzdžiui, ištisinių linijų ir pėsčiųjų, laukiančių, kada gi bus galima pereiti perėją, nepaisymas.
„Vos prieš keletą dienų pirmąsyk važiavau viena iš miesto centro iki prekybos centro „Banginis“. Nors ilgai dvejojau, ar jau laikas, tačiau nusprendžiau, jog reikia. Pradėjusi važiuoti jaučiausi saugiai ir neteko klausytis pasitikėjimą žlugdančių komentarų. Viskas pavyko gerai, tačiau stebėjausi kitų vairuotojų drąsa. Stojant prieš raudoną šviesoforą, vienas automobilis iš trečios juostos staigiai užlindo tarp mano ir kito automobilio, važiavusių pirma juosta. Manau, kad lietuvių vairavimo kultūra dar turi kur stiebtis“, – sakė pradedančioji vairuotoja.
„Tarp mokinukų – daugiausiai merginų“
Edmundas MATUZEVIČIUS, vairavimo mokyklos direktorius
Vairavimo kursų kainos yra pateisinamos. Juk kainuoja kuras, mašinos eksploatacija, tenka mokėti įvairius mokesčius. Pavyzdžiui, metų gale vairavimo mokyklos moka ekologinį mokestį už oro taršą bei kelius.
Šiuo metu vyrauja tendencija, jog žymiai daugiau merginų nei vaikinų mokosi vairuoti. Įtariu, jog panelės tiesiog labiau nori turėti vairuotojų pažymėjimus, o vaikinai, matyt, rizikuoja, važinėdami be teisių. Jie mokytis dažnai ateina jau turėdami patirties, o merginos dažniausiai ateina nė nečiupinėjusios vairo. Daugiau mokosi vairuoti abiturientai, bet yra ir žymiai vyresnių mokinukų. Šiemet vyriausia buvo 54-erių moteris.
Dalis „klevo lapų“ važinėja pamažu ir labai tvarkingai, tačiau yra ir palakstančių. Tačiau labiau reikia bijoti ne jų, o brangiais, dažniausiai BMW markės, automobiliais važinėjančių jaunuolių, kurie mieste kartais pasiekia ir 140 kilometrų per valandą greitį.
„Iš rajono – kas antras, mokantis vairuoti“
Vytautas SERAPINAS, vairavimo instruktorius
Mano galva, didžiausia bėda, jog ką tik išsilaikęs teises abiturientas keletą metų išvis nevairuoja. Vidutiniškai pirmus metus nesėda prie vairo apie pusė išlaikiusiųjų teises, o po dvejų metų jie pasikeičia laikinąjį vairuotojo pažymėjimą į nuolatinį, nors jie ir yra tikrieji „kleveliai“.
Geriausiai važiuoja vaikinukai iš rajono – turbūt kas antras moka vairuoti. Tačiau apskritai pagal lytį nesuskirstyčiau, kas geriau vairuoja, nebent pagal brandą.
Jauniesiems vairuotojams patarčiau tiesiog būti budriems. Kelias yra tarsi upė, į kurią sumetam šiaudelius ir keliaujam visi pasroviui. O jeigu tu išsiskiri, tave kiti pradeda stumdyt, tampyt. Nereikia bijoti ir jei automobilis užgesta. Įjungi avarinį signalą, pakeli per langą ranką, atsiprašai vairuotojų, ir jokių problemų.
„Mūsų vairuotojai yra agresyvūs“
Saulius ŠUMINAS, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas
Kuo daugiau kilometrų nuvažiuoji, tuo mažesnė tikimybė vėliau turėti problemų. Iš tikrųjų žmonės gauna ne teisę vairuoti, o galimybę ir toliau mokytis vairuoti vienam. Žinia, daug įgūdžių tik išvažiavę į gatves jie neturi. Galiu duoti šimtą procentų, kad pradedantieji vairuotojai nemoka lenkti. Rizikos įvertinti vėlgi nemoka, nes ir čia neturi patirties.
Jauniesiems vairuotojams reikia pradėti nuo žinomų maršrutų. Būtų idealu kurį laiką pavažinėti su šeimos nariu, kuris patartų, kaip elgtis įvairiose situacijose.
Deja, mūsų vairuotojai yra agresyvūs, nuolat skubantys, tad nevengia panaudoti garsinį signalą ir dėl to sukelia jaunajam vairuotojui stresą ir dar labiau pablogina situaciją.
Skaičiai
Vidutiniškai vairavimo egzaminas išlaikomas per 2,5 karto. Per mėnesį į Lietuvos gatves išvažiuoja per 3-4 tūkst. pradedančiųjų vairuotojų. Dėl jaunųjų vairuotojų kaltės 2014 m. keliuose žuvo 23, 2015 m. – 11 žmonių.