Prakalbo apie permainas Palangoje: mūsų tautiečius kankina kaimo sindromas

Kad Palangoje vasarą tarp automobilių ir pėsčiųjų raižantys dviratininkai, besimakaluojantys velomobiliai kelia problemų, akivaizdu. Apie tai ir tai, kur šį vasaros sezono transporto srautą nukreipti, kalbėta jau ne kartą ir ne vienerius metus. Panašu, kad projektas pamažu skinasi kelią, nors dalis vietos gyventojų vis dar tikina nesą tikri, ar siūlymas vertas dėmesio.

Maždaug prieš metus dar kartą prabilta apie galimybę mažinti automobilių srautą miesto centre, aukojant dalį Vytauto gatvės dviratininkams. Projektuotojai netruko parengti pasiūlymą, visuomenė pakviesta diskusijai.

Taip pat kalbama ir apie galimybę viešąjį transportą pakeisti elektra varomais autobusais. Kaip ir visur, taip ir čia esama naujovėms nepritariančiųjų – palangiškiai siekia parvykti į namus, kaip iki šiol buvo pratę, ir tikina, kad vienpusis eismas oro užterštumo nesumažins, tačiau problemų gali dar labiau padaugėti. Siūloma, kad eismas dalyje Vytauto gatvės, nuo Druskininkų iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, būtų pakeistas. Judant nuo Šventosios, dešiniajame kelkraštyje atsirastų juosta automobiliams statyti, kairiajame – dviejų krypčių juostos dviratininkams, o viduriu Klaipėdos link judėtų automobiliai.

Dviračiams trūksta erdvės

Tai, kad dviračių takų kurorte nebeužtenka ir kad jie nebeatitinka savo tiesioginės paskirties, yra suprantama tiek palangiškiams, tiek miesto svečiams. Pajūriu besidriekiančiu taku važinėja ne tik dviračiai, o ir velomobiliai, riedutinininkai, riedlentinininkai, vaikštinėja pėstieji, vedžiojami augintiniai.

Dar praėjusią vasarą Palangos vicemeras, miesto Saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas yra pastebėjęs, kad sovietmečiu projektuotas dviračių takas seniai išaugo iš savo rėmų ir nebeatitinka laikmečio – jis statytas tais laikais, kai kalbėta apie tiesioginę tako dviračiams paskirtį, o ir tų dviratininkų nebuvo tiek daug, kiek yra minančių pedalus šiandien. Ypač problema paaštrėjo, kai kurorte atsirado tik jam būdingo transporto – velomobilių – nuoma. Šios keturratės transporto priemonės negali išriedėti į gatvę, nes tai draudžia Kelių eismo taisyklės, neįsitenka ir šaligatviuose, be to, dviračių takuose, pėstiesiems skirtose zonose tampa rimta kliūtimi ir nelaimingų atsitikimų priežastimi.

Tad Palangos atsakingi specialistai ėmė sukti galvas, kur dėti vasaros sezonu išaugantį sezoninio transporto srautą. Pernai vasarą valdininkams kilo mintis paaukoti Vytauto gatvę.

„Ir tai – jokia naujiena. Jau seniai Europos miestų senamiesčiuose pirmenybė yra teikiama ne automobiliams, o pėstiesiems bei dviratininkams, – sako R. A. Mikalkėnas. – Iš tiesų, mes siūlome ne naujovę, o einame iš paskos. Juk kalbame apie automobilių srautų mažinimą kurorte, prie pat jūros. Reikia kažkada pradėti šią iniciatyvą. Anksčiau ar vėliau, šiai ar ateinančiai valdančiajai daugumai, bet teks priimti tokį, galbūt visuomenėje nepopuliarų sprendimą: įvažiavimas į miesto centrą, pajūrį turi būti ir apmokestintas, ir padarytas, kiek įmanoma, sudėtingesniu. Kiek teko lankytis įvairiose Europos šalyse, visur tas yra daroma: kad vairuotojai nenorėtų lįsti į centrą, jie tramdomi tam tikrais nepatogiais arba brangiai kainuojančiais apribojimais“.

Pokyčių nereikia bijoti

Vienpusis eismas Vytauto gatve bei papildomos juostos dviratininkams, anot vicemero, padėtų vienu sprendimu „nušauti du zuikius“: ir miesto centre sumažėtų automobilių, ir atsirastų papildoma erdvė vasaros transporto priemonėms. Projektavimo darbus sutiko atlikti tuometinis bendrovės „Kelprojektas“ Klaipėdos padalinio vadovas (dabar – mažosios bendrijos „Universalūs projektai“ savininkas) Edmundas Kolakauskas.

„Viskas kol kas tebėra projektavimo, dokumentų tikrinimo, derinimo stadijoje. Esminis klausimas, kaip suprantu, – daryti ar nedaryti. O tai turi nuspręsti Savivaldybė, – patikino pašnekovas. – Transporto srautų mažinimas miestuose – įprastas dalykas, nereikia dairytis į tolimesnius Europos miestus, pakanka pavyzdžiu pateikti Klaipėdą, Kauną ar Vilnių. Mūsų didmiesčiai taip pat skuba apriboti eismą senamiesčiuose. Prioritetas turi būti ir yra teikiamas pėstiesiems bei dviratininkams“.

Anot E. Kolakausko, pirmiausiai buvo nuspręsta, kad Vytauto gatvėje bus vienpusis eismas ir kuria kryptimi jis vyks (nuo Šventosios Klaipėdos link). Projektuotojai Savivaldybei pateikė tris Vytauto gatvės projekto variantus.

„Neužtenka pasakyti, jog man nepatinka. Vertinant siūlomas naujoves, būtina diskutuoti, eksperimentuoti, siūlyti kitus variantus. Turiu didžiulį darbo stažą, projektus rengiau, dirbau visoje Lietuvoje. Žinote, ką pastebiu? Mūsų tautiečius kankina vadinamasis kaimo sindromas – bijome pradėti kažką naujo. Nors iš tiesų, viskas nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. O kai kurioms naujovėms reikia duoti laiko, kad jos „prigytų“, kad visuomenė prie to priprastų, – neslepia E. Kolakauskas. – Pagaliau ir pokyčiai Palangoje nėra labai dideli: kalbame apie maždaug dviejų kilometrų atkarpą (nuo Druskininkų iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvių). O ir paėjėti tolėliau, palikus automobilį, reikės labai nedaug – paskaičiavau: apie du šimtus metrų“.

Pasak Palangoje gyvenančio projektuotojo, didžiausias sopulys, Vytauto gatvėje likus vienos krypties eismui, kiltų tik iš svetur atvykusiam jaunimėliui, kurie mėgsta galingais automobiliais raižyti pagrindine kurorto gatve pirmyn-atgal ir žvalgytis merginų. E. Kolakauskas įsitikinęs, kad Vytauto gatvės pokyčiai turi būti padaryti visiems metams (ne tik vasaros sezonui). Vyras pastebėjo, kad ir žiemos savaitgaliais į pajūrį atskuba daug ratuotų poilsiautojų, o mašinoms vietų pasistatyti lieka nedaug. Be to, renkantis sezonišką gatvės ženklinimą, išeitų, kad savivaldybė šį darbą turėtų atlikti du kartus metuose.

Siūlomas variantas problemų neišspręs

Bene aktyviausiai tokiai naujovei prieštarauja Palangos savivaldybės Tarybos narys Eugenijus Simutis. Vyras tikina, kad tokios nuomonės laikosi gausus būrys palangiškių. Tad šiuo metu politikas ketina rinkti gyventojų parašus ir bandys pasipriešinti Savivaldybės siūlymui Vytauto gatvę paversti vienpusio eismo ir dviratininkų bei pėsčiųjų erdve.

„Aš nesu prieš protingus sprendimus. Bet šįkart, bijau, nutiks taip pat, kaip buvo su Tarybos sprendimu nuo 2017 metų įvesti įvažiavimo į Palangą mokestį. Juokas ima: tie patys politikai tąsyk vienbalsiai balsavo, kad toks mokestis būtų įvestas, tie patys, po kurio laiko – prieš, – dalijasi nuomone E. Simutis. – Nesu nei miesto kenkėjas, nei priešingai mąstantis ar prieštaraujantis. Tiesiog turiu kitokią nuomonę ir, esu tikras, turiu tam teisę. Kalbant apie Vytauto gatvę, vienpusis eismas problemų ne tik nesumažins, o jų tik padaugės“.

Politikas įsitikinęs, kad vienpusis eismas Vytauto gatvėje sąlygos keliskart išaugusį transporto srautą gretutinėmis Ganyklų bei Plytų ar šalutinėmis, su Vytauto gatve, besikertančiomis gatvėmis. O tai, anot pašnekovo, jokio ekologiškumo kurortui neduos. Greičiau – atvirkščiai: išmetamųjų dujų kiekis tik didės, nes patekusių į eismo spąstus ir norinčių apsisukti, grįžti atgal bus labai daug.

„Taip pat kils ir eismo saugumo problemų. Įsivaizduokim situaciją: automobilis ir dviratininkas važiuoja viena kryptimi – nuo Šventosios. Ir staiga dviratininkas sugalvoja pasukti jūros link. Gerai, jeigu tai – suaugęs, eismo taisykles išmanantis žmogus, bet kelyje juk bus ir nepilnamečių, atsipalaidavusių poilsiautojų. Baiminuosi, kad turėsime daug eismo nelaimių, – neslepia E. Simutis. – Mano galva, pirmiausiai reikėtų labai atsakingai įvertinti naujovę ir jos pasekmes, o tik po to įgyvendinti. Deja, pas mus dažnai viskas daroma atvirkščiai: skubame priimti sprendimus, o po to dairomės, kaip tai padaryti ir, ar apskritai verta daryti“.

Tikisi logiškų sprendimų

Visuomenė, įsitikinęs politikas, nebuvo tinkamai informuota – didelė dalis palangiškių apskritai apie siūlomas naujoves nieko nėra girdėję.

„Tai, kad trečiame Savivaldybės administracijos pastato aukšte kabo lapelis su informacija, retai kam žinoma. O ir kaip nuomonę, kritiką ar siūlymus išreikšti? Aš laikau, kad visuomenė nebuvo su šiuo siūlymu supažindinta. Toks informavimas yra paprasčiausias pasityčiojimas, – piktinasi E. Simutis. – Kita medalio pusė: kam tie apribojimai žiemą, kai dviračiai pas mus apskritai nevažinėja. O kaip su dviračių takų tinklu? Ar jis neturi būti apjungtas? Tad nematau kitos išeities, kaip tik pasipriešinti tokiai idėjai. Juk kalbame apie biudžeto lėšas, kurios bus šiems darbams skirti, o tai reiškia, kad už viską mokėsime mes, mokesčių mokėtojai, palangiškiai. Todėl į mūsų nuomonę turi būti atsižvelgta“.

E. Simutis sako, kad išspręsti automobilių srauto kurorto centre problemą įmanoma ir kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jis siūlo apmokestinti mašinų stovėjimą visame mieste.

„Žinoma, vietos gyventojams turi būti taikoma šimtaprocentinė lengvata, bet stovėjimo mokestis, kad ir simbolinis, verstų atvykstančiuosius susimąstyti, galbūt rinktis viešąjį transportą, – dalijasi savo pozicija pašnekovas. – Kalbu taip ne dėl apmokestinimo, o dėl to paties ekologiškumo. Be to, miestas turi gauti pajamų, bet ir jos turi būti logiškos. Negalima, kaip šiuo metu, vienoje gatvėje pristatyti ir parkomatų, ir draudžiančių stovėti kelio ženklų. Tokia sistema – nelogiška, ją būtina kuo skubiau spręsti. Dviračiai ir elektromobiliai, elektrobusai yra puiku. Man kaip miestiečiui rūpi gerovė, bet aš visada prieštarausiu nelogiškiems sprendimams“.

Siūlymo neperša

Palangos vicemeras R. A. Mikalkėnas, tarsi nujausdamas E. Simučio poziciją, iškart pasakė, kad projektinį siūlymą teikia susipažinti vietos politikams, bet jo per jėgą nesiūlo ir neragina pritarti.

„Apie tokį Vytauto gatvės eismo variantą kalbame nuo praėjusių metų. Kas norėjo, seniai su naujovėmis susipažino, pareiškė savo siūlymų. Būtent į juos atsižvelgus ir daromi pakeitimai. Be to, siūlymas vis dar derinamas su kelių policijos pareigūnais. Nebrukame šio projekto ir, jeigu paaiškės, kad visuomenė kategoriškai tokiam siūlymui nepritaria, nieko nekeisime, – šią savaitę kalbėjo Saugaus eismo komisijai vadovaujantis vicemeras. – Tik tiek, kad anksčiau ar vėliau kažką spręsti teks – negalime leisti, kad automobiliai zuitų pačiame pajūryje, reikia atsižvelgti į Europos siūlomas direktyvas mažinti mašinų srautus, teikti pirmenybę pėstiesiems, dviratininkams ir elektromobiliams“.

Senosios gatvės, pasak pašnekovo, yra suprojektuotos taip, kad ten dviratininkams atskirų juostų įsprausti neįmanoma. Tokios sąlygos yra galimos tik statant naujus objektus. Tad į dviratininkus bus atsižvelgta ir rekonstruojant Kretingos gatvę.

„Kadangi esamų gatvių nepraplatinsime, yra tik viena galimybė – riboti automobilių eismą. Noriu paprieštarauti visuomenėje pasirodžiusiai interpretacijai, kad rengiant Vytauto gatvės projektą nebuvo atsižvelgta į automobilių srautus Palangoje. Projektuotojai praėjusią vasarą aktyviai dirbo, rinko duomenis. Iškilo klausimas tik dėl automobilių statymo Plytų gatvės šalikelėje, – pasakoja Saugaus eismo komisijos pirmininkas R. A. Mikalkėnas. – Jeigu projekto derinimas neužtruks, darbai galėtų prasidėti jau kovo mėnesį“.

Vicemeras sako, kad kol kas sprendžiama, kaip pokyčius atlikti: laikinam naudojimui ar ilgam. Mat vis dar galvojama, kad projektinis siūlymas gali nepateisinti vilčių. Pigiausias Vytauto gatvės projekto variantas – pokyčius atlikti tik atskiriant eismo juostas dažais ant asfalto. Brangesnis – dviračių juostas nuo automobilių atskirti iškilia juosta, o mašinoms leisti judėti vos trisdešimties kilometrų per valandą greičiu.

Dėmesys ekologijai – didėja

R. A. Mikalkėnas, kalbėdamas apie ekologijos svarbą kurorte, prisiminė ir elektroautobusus, kurie per keletą metų turės pakeisti šiuo metu Palangoje važinėjantį dyzelinu varomą viešąjį transportą.

„Apsijungėme kelios savivaldybės ir nusprendėme įgyvendinti Europos Sąjungos remiamą projektą. Jį kuruoja Kretingos rajono savivaldybė. Maždaug už tris šimtus tūkstančių eurų Palanga įsigis vidutinio dydžio (20-24 keleivius galintį gabenti) elektrobusą bei dvi ilgalaikio įkrovimo stoteles. Savivaldybės turės dengti apie dešimt procentų projekto vertės, likusi dalis – finansuojama, – pasakoja vicemeras. – Planuojama, kad šis autobusas kursuotų maršrutu Palanga-Šventoji, nes viena konkurso sąlygų reikalauja, kad transportas būtų aktyviai naudojamas ir per metus nuvažiuotų 135 tūkstančius kilometrų. Taip pat apie elektrobusų pirkimą kalba ir keleivių vežimo įmonė „Vlasava“. Kiek žinau, žadama pirkti kelis Klaipėdoje pagamintus autobusus“.

Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu visi planai bus įgyvendinti, po dviejų metų viešasis transportas kurorte jau gali būti varomas tik ekologiškai – elektra. Anot R. A. Mikalkėno naujosios transporto priemonės – ne tik išvaizdžios, tyliai riedančios bei neteršiančios oro, o ir patogios tiek sveikiems, tiek neįgaliems keleiviams.