„Rugsėjis išsiskyrė smulkių eismo nelaimių gausa. Matome tendenciją, kad perpildytuose daugiabučių kiemuose automobiliai dažniausiai yra pažeidžiami atidarant dureles, išsukant iš stovėjimo vietos ar bandant į ankštą tarpą įstatyti transporto priemonę. Rudeninis skubėjimas į darbus, vaikų vežimas į darželius bei mokyklas ir greitesnis gyvenimo tempas dažnai sukuria prielaidas tokiems įvykiams, kurie atsitinka manevruojant kiemuose“, – draudimo bendrovės „Gjensidige“ pranešime žiniasklaidai cituojamas transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabar daugiabučių kiemuose vieną automobilį nuo kito dažniausiai skiria nepakankamas atstumas.
„Kiemuose ir požeminėse stovėjimo aikštelėse, taupant vietą, transporto priemonės statomos šalia viena kitos paliekant tarp automobilių minimalius atstumus. Vairuotojai savo pusėje paprastai palieka kiek didesnį atstumą, tačiau „prispaudžia“ kaimyną iš kito šono. To pasekmės – atidaromomis durimis apgadinamas šalia stovinčio automobilio kėbulas“, – sakė M. Žilionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad naujai įrengiamose automobilių stovėjimo aikštelėse stengiamasi padidinti transporto priemonėms skirtų vietų skaičių, todėl stovėjimo vietas žyminčios linijos subraižomos minimaliais 2,4 m atstumais. Tačiau iš tiesų tai nėra patogus ir pakankamas stovėjimo vietos plotis. Situacija apsunkinama, jei vairuotojas transporto priemonę pasistato ne tolygiai centre – tuomet tarpai tarp automobilių dar sumažėja.
Jo teigimu, rekomenduotinas vienos stovėjimo vietos plotis automobilių stovėjimo aikštelėse – bent 3 metrai.
„Tai pakankama erdvė, kuri apsaugotų automobilius nuo smulkių, tačiau nemalonių įbrėžimų bei įlenkimų“, – sakė jis.
Kaip elgtis radus nubrauktą automobilį
Draudiko teigimu, stovėjimo aikštelėje radus apgadintą transporto priemonę, būtina paskambinti policijai.
„Pareigūnų ekipažas nebūtinai atvažiuos į kiemą apžiūrėti transporto priemonės, tačiau užfiksuos įvykį. Tai apsaugos nuo galimybių iš nukentėjusiojo virsti eismo įvykio kaltininku. Taip pat patarčiau apsidairyti savam ir aplinkiniuose kiemuose, ar nėra automobilio, ant kurio matosi jūsų automobilio dažų žymės ar atitinkamas sugadinimas. Reiktų nepamiršti ir apžiūrėti teritoriją, ar įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis ar vaizdo registratoriais“, – patarė M. Žilionis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai kaimynų netinkamais parkavimo įpročiais nepatenkinti žmonės piktybiškai raktu, vinimi ar kitu aštriu daiktu subraižo transporto priemones, sulaužo antenas, valytuvus ar sugadina padangas.
„Toks elgesys yra neteisėtas ir nepateisinamas, ginčus ir nesutarimus dėl transporto priemonių parkavimo daugiabučių bendruomenės turėtų spręsti civilizuotais būdais. Jei tokie įvykiai vyksta jūsų kieme, būtina kreiptis į policiją ir užregistruoti neteisėtą kaimynų elgesį“, – sakė draudikas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, kiemuose svarbiausia nepamiršti kitų vairuotojų interesų. Pavyzdžiui, daugiabučiuose gyvenančios šeimos turi ne po vieną, o dažniausiai po 2–3 transporto priemones. Patartina kaimynams susitarti, kad artimiausioje zonoje prie pat namo jie parkuoja vieną ar du automobilius, kitus – palieka nuošaliau esančiose stovėjimo aikštelėse.
M. Žilionio teigimu, būtina turėti galvoje, kad transporto priemonių negalima statyti ant žalios vejos ir šaligatvių, krepšinio aikštelėje ar kitoje ne automobilių stovėjimui pritaikytoje vietoje. Nors automobilio statymas ant žalios vejos, šaligatvio ar kitoje neleistinoje vietoje dažnai grėsmės eismo saugumui nekelia, tačiau, anot draudiko, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas.
„Žmonės neturėtų galvoti, kad veja yra tik ten, kur želia žolė. Jeigu yra išvažinėta, bet vieta nepritaikyta parkavimui, vėlgi tai yra pažeidimas. Ne tik transporto priemonės ratai, bet automobiliui stovint išbėgę eksploataciniai skysčiai ar tepalai padaro žalą gamtai ar laisvalaikio inventoriui“, – sakė M. Žilionis.