Ekspertai įsitikinę, kad pirmiausiai reikia keisti vairuotojų mąstymą – kiekvienas sėdęs už vairo turi suprasti, kad kiekviena klaida gali kainuoti labai brangiai.
Nuomonė vieninga
Apie rūkymo žalą pačiam rūkaliui ar šalia jo esantiems žmonės kalbėti neverta. Visi ją puikiai supranta. Specialistai sutaria – rūkymas ne tik žaloja sveikatą, bet ir trukdo vairuoti.
„Visų pirma nukreipiamas dėmeys nuo kelio – reikia važiuojant prisidegti. Tai pavojinga. Tai galima prilyginti kalbėjimui telefonu – gal net pavojingiau ne pats kalbėjimas, o numerio surinkimas ar žinučių rašymas.
Buvo Vokietijoje atvejis, kai rado žuvusią moterį ir telefoną su nebaigta rinkti žinute. Tai rūkymas, vienas dalykas, nukreipia dėmesį į kitus dalykus, kas yra labai negerai.
Antra – rūkorių mašinose labai greitai apsineša priekinis stiklas iš vidaus. Matyt, tai dūmų likučiai. Jei paklaustų 100 vairuotojų, ar dažnai valote priekinį stiklą iš vidaus? Tai matyt teigiamų atsakymų būtų nedaug. Tai yra labai pavojinga, kai stiklas iš vidaus nešvarus“, – sako buvęs lenktynininkas, Seimo narys Stasys Brundza.
Buvęs lenktyninkas Darius Jonušis sako, kad iš esmės bet kokia pašalinė veikla trukdo vairavimui: valgymas, gėrimas ar net pokalbiai.
Kažkada buvo vajus tikrinimo ir jis praėjo – reikia naujo postūmio. Žmonės ignoruoja bet kokį padorumą. Jau su ausinėmis kalbant yra dėmesio blaškymas, nes mintyse tu esi ne kelyje, o pokalbyje“, – sako D. Jonušis.
„KET numatyta, kad vairuotojas turi vengti veiksmų, kurie gali trukdyti vairuoti automobilį. Aišku, kad rūkymas blaško. Pasitaiko situacijų – nukrenta cigaretė, apsidegino. Pasitaiko, kad išdega sėdynė.
Įsivaizduokite situaciją, kad važiuojant iškrenta cigaretė – čia ne koks šaukštelis iš kavos puodelio. Tai deganti cigaretė ir dažniausiai ji krenta į tarpkojį. Ką tada vairuotojas daro? Vairuotojas imasi desperatiškų veiksmų, kad nenusidegintų. Galime teigti, kad tai įtakoja kai kuriuos įvykius“, – sako Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadovas Danas Česnauskas.
Draudimai nepadės
Pašnekovai abejoja, ar įstatymu uždraudus situacija pagerės.
„Matot, tie draudimai... Net nežinau. Uždraudžiama restoranuose, kitose vietose, tai ką kalbėti apie automobilį? Tai jau net pasyviais rūkoriais nepavadinsi, nes labai maža erdvė. Net jei ir vairuotojas nerūko prie kitų žmonių, viskas susigeria į saloną. Ne kas sėdėti tokiame automobilyje. Negaliu kategoriškai atsakyti, nes būsiu apkaltintas, kad spaudžiu žmonių teises. Gal kartais ir nereikia būti per griežtam“, – DELFI teigė S. Brundza.
„Gal tai būtų perteklinė priemonė. Padarykime, kad vairuotojai nekalbėtų telefonais. Ne tik įstatymiškai, o realiai. Jei priekyje važiuoja neprognozuojamas vairuotojas – tai jis rikiuojasi, tai nesirikiuoja, tai važiuoja, tai nevažiuoja...
Privažiavus matai, kad jis kalba telefonu. Taip yra. Aš tikrai išskirčiau tai, kaip vieną iš pagrindinių trukdžių. Kas parašyta ant popieriaus ir realybė kartais skiriasi. Manau, kad šiai dienai mes daug diskutuojame, kokį įstatymą priimti, bet kaip tai bus vykdoma ir laikomąsi nueina į antrą planą“, – sako D. Jonušis.
Policijos atstovai taip pat mano, kad kontroliuoti vairuotojų rūkymą būtų sudėtinga.
„Kas tai sukontroliuos? Telefonu draudžiama kalbėti, bet tų pažeidimų pakankamai nemažai. Žmonės ir toliau kalba. Taip, pamatę policijos automobilį vairuotojai slepia telefonus, bet kai važiuoji automobiliu be skiriamųjų ženklų akivaizdžiai matosi, kad vairuotojai kalba telefonais. Su rūkymu būtų panašiais. Aišku, tai būtų teigiamas žingsnis“, – sako D. Česnauskas.