Pareigūnai įspėja, kad pavojingiausias metas eismo dalyvių saugumui yra lapkričio–kovo mėnesiai, kai tamsa ir dargana suprastina matomumą, o tai sukelia pavojų tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
„Paėmus Europos Sąjungą bendrai, kadangi visur yra ganėtinai panaši vairavimo kultūra, tai 2022 m. 40 proc. avarijų, kuriose buvo žuvusių žmonių, nutiko naktį. Galima sakyti, kad dieną vis tiek žūsta daugiau žmonių, bet naktį važiuoja daug mažiau žmonių, daug mažesnis srautas, tai naktį važiuoti yra žymiai pavojingiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė „Tėvas racing“ vairavimo instruktorius Andrius Gelžinis.
Pasak jo, tamsiu paros metu suprastėja vairuotojų reakcijos laikas. Taip pat, žmonėms, kurie turi regėjimo sutrikimų, vairuoti naktį yra dar sudėtingiau. Žinoma, prie eismo nelaimių prisideda ir alkoholis bei narkotikai, kuriais vairuotojai svaiginasi, o vėliau nusprendžia iš vakarėlio grįžti patys ir sėda už vairo.
Dar vienas rodiklis, kuris kelia pavojų – nuovargis. Kaip pasakojo A. Gelžinis, pajutus pirmuosius nuovargio simptomus geriausia idėja būtų ne kovoti su šiuo jausmu, o sustoti ir, esant galimybei, šiek tiek nusnausti. Galima išlipti ir nedaug pasivaikščioti, taip organizmas suaktyvės ir prabus.
Net gerą regą turintis vairuotojas, vairuodamas naktį gali būti kiek apsnūdęs, o tamsoje reakcija turėtų būti itin aštri.
„Naktį turi labai mažai laiko padaryti sprendimus, jeigu, pavyzdžiui, iš šalutinio kelio išlįs mašina ar išbėgs gyvūnas. Reikia nepamiršti ir pėsčiųjų. Pats rajono keliuose esu ne kartą matęs, kai žmonės eina vidury kelio, tai nusisukus sekundei – turi baisų įvykį“, – vairuotojus perspėja A. Gelžinis.
Sutemus pirmiausia reikia įsivertinti, ar kelionė tikrai yra būtina ir neišvengiama, anot instruktoriaus, reikėtų ją atidėti, jeigu vairuotojas jaučia didelį nuovargį arba labai prastai mato. Visgi, nusprendus leistis į kelią reikėtų tam paruošti ir automobilį.
„Šviesos – pagrindinis dalykas. Žibintai turi būti tinkamai sureguliuoti, kad neakintų kitų. Antras dalykas, svarbu, kad jie būtų nuvalyti. Daug kas galvoja, kad yra geros šviesos, automobilis naujas ir tiek užtenka, o jeigu purvinos, tai nieko tokio. Realiai lempas reikia nusivalyti, kad jos gerai šviestų. Dar stiklai turėtų būti švarūs iš vidaus, nes rudenį ir žiemą yra daug drėgmės, kuri užsideda ant stiklo ir, jį apšvietus kitam automobiliui, nieko nesimato“, – „Žinių radijuje“ dėstė A. Gelžinis.
Jis pabrėžė, jog itin svarbu, kad veiktų abu priekiniai žibintai, o ir gale degtų ne tik tada, kai automobilis stabdo, bet ir visos kelionės metu, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas galėtų laiku jį pastebėti.
Tam, kad kelionė tamsų vakarą būtų saugi reikia įsivertinti, koks yra tinkamas greitis. Maksimalus leidžiamas greitis nenurodo, kad būtina važiuoti tokiu greičiu.
„Pirmas dalykas, pavyzdžiui, jeigu leistinas greitis yra 90 km/val, nereiškia, kad tiek reikia važiuoti. Galima važiuoti ir 70-80 km/val, ypač, pavojingomis eismo sąlygomis, pavyzdžiui, jeigu lyja ir yra naktis. Nereikia galvoti, kad jeigu nurodyta 90 km/val, tai tiek ir turiu važiuoti, reikia įsivertinti sąlygas“, – patarė A. Gelžinis.
Instruktoriaus teigimu, vairuojant naktį nereikėtų pervertinti savo jėgų ir reakcijos, nes tokiu metu gali nutikti daug nenumatytų dalykų, todėl reikia būti itin susikaupus. Vienas iš netikėtumų – ant kelio iššokęs gyvūnas.
„Reikėtų stabdyti kiek įmanoma smarkiai iki to gyvūno, tada pabandyti jį apvažiuoti ir grįžti į savo juostą, tačiau čia yra labai daug faktorių – kiek turiu laiko, ar neatvažiuoja automobilis iš priešpriešos, nes kaktomuša su kitais žmonėmis yra dar baisiau ir priklauso, koks gyvūnas. Briedis yra pats blogiausias, nes krenta ant stogo ir jį praktiškai sulygina“, – pasakojo A. Gelžinis.
