„Plonas ir skaidrus ledo sluoksnis, susidarantis ant kelio dangos oro temperatūrai svyruojant apie 0 laipsnių, dažnai vadinamas „juoduoju ledu“ – dėl tamsios kelio dangos spalvos jis yra beveik nematomas ir todėl itin pavojingas.
Rudens pabaiga ir žiemos pradžia, kai oro temperatūra būna labai nepastovi, yra pavojingiausias metas, ypač anksti rytais arba vėlai vakarais. Juodasis ledas dažniausiai susidaro ant tiltų ir viadukų – nuo upės kylanti drėgmė ir paviršių temperatūrų skirtumas sudaro geras sąlygas jam susidaryti ir išsilaikyti“, – dar pernai vairuotojus perspėjo Vilniaus gatves prižiūrinti įmonė „Grinda“.
Be to, svarbu įvertinti, kad vos teigiama aplinkos oro temperatūra negarantuoja, kad vanduo ant kelio nesustings.
„Jei skelbiama, kad mieste yra 5 laipsniai šilumos, tai prie žemės temperatūra gali būti ir nulis, ir net neigiama. Dabar lapkritis ir temperatūra svyruoja apie nulį, o prie žemės ji keletu laipsnių žemesnė. Mes dažnokai pastebime, kad lyg ir teigiama temperatūra, tačiau reikia grandyti automobilių langus. Tai įdomus reiškinys – paties žemės paviršiaus temperatūra šiek tiek aukštesnė, o 2 cm aukštyje, atrodo, tiek nedaug nuo žemės, ji gali skirtis keletu laipsnių. Ir tai lemia vos du centimetrai. Temperatūros pasiskirstymas yra labai savotiškas“, – portalui „Delfi“ yra sakiusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių tarnybos vedėja Vida Ralienė.
Anot valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ pranešimo spaudai, Ne mažiau svarbus ir eismo intensyvumas – keliu važiuojančių automobilių padangos šildo asfaltą, kelio danga šyla ir šlampa, tačiau ją šaldo žiemos oras ir įšalusi kelio danga, gairina vėjas. Tokiomis sąlygomis ant kelio formuojasi „juodas“ ledas.
Įmonės specialistų teigimu, šis reiškinys labai pavojingas, kadangi net jie ne visada gali numatyti jo susidarymą. Jo susidarymą užkardyti gali tik prevencinis barstymas.
Važiuojant vairuotojai pamato kelio ruožą be sniego, iš pažiūros tik drėgną ir paspaudžia greičio pedalą – tokia veiksmų kombinacija gali būti pražūtinga. Pastebėjus, kad automobilis keliu tarsi „plaukia“, yra didelė tikimybė, kad važiuojate „juodu ledu“.
„Reikia nepamiršti, kad yra toks dalykas kaip „juodas ledas“. Kelias gali atrodyti drėgnas, tačiau iš tiesų tai bus ledukas. Reikia apskaičiuoti, kad ne tik taip greitai nepajudėsime, bet taip greit ir nesustabdysime. Vairavimas tokiu metu turėtų būti aptakus, neprovokuojantis, be staigių judesių“, – vairuotojams patarė vairavimo mokytoja Olga Židovlenkova.
Paralyžiavo eismą
Penktadienio rytą Kaunas ir jo apylinkės tapo viena didelė čiuožykla, savivaldybės teigimu, tokio chaoso miestas seniai nematė.
„Juodą penktadienį – juodasis ledas. Tokio absurdo Kaunas seniai nematė. Nuo mūsų miesto – iki Jonavos, Kėdainių rajono ir kitų regiono pakraščių“, – „Facebook’e“ rašė miesto valdžia.
Pasak jų, iš vakaro tokio meteorologinio reiškinio nerodė ir nežadėjo orų prognozės, o 5:00 val. ir 6:00 val. „Kauno švara“ budintis specialistas plikšalos irgi neužfiksavo – vien šlapia kelio danga. Reiškinys pradėjo formuotis apie 7 ryto, o vėliau pasipylė ir avarijos.
Kaip skelbia portalas „Kas vyksta Kaune“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė žiniasklaidai Odeta Vaitkevičienė patikslino, kad iki 8 valandos ryto, Kauno mieste ir rajone buvo užfiksuoti 43 eismo įvykiai.
Vienoje masinėje avarijoje ant Varnių tilto, pirminiais duomenimis, dalyvavo net 12 automobilių, yra sužeistųjų. Ant Petro Vileišio tilto susidūrė 5 automobiliai ir autobusas.
Vilniaus kelininkai dar trečiadienį pranešė, kad imsis prevencinių barstymų ant viadukų ir tiltų. Panašu, jog ši praktika padėjo. Nors ketvirtadienio vakarą dėl iškritusio sniego eismas mieste stojo, tačiau penktadienis avaringumu ir transporto spūstimis neišsiskyrė.