Sąmoningas aklumas. Turbūt taip galima pavadinti vairuotojų, akivaizdžiai ignoruojančių kelio ženklų reikalavimus,elgesį. Įdomiausia tai, kad jie, net ir nubausti policijos, drįsta ieškoti teisybės.
Vienas jų prieš mėnesį „Vakarų ekspresui“ piktinosi, esą kelio ženklas šiuo metu rekonstruojamoje Minijos gatvės atkarpoje, draudžiantis sukti kairėn, į Baltijos prospektą, pastatytas taip, kad jo nematyti. Pasukęs kairėn žmogus buvo nubaustas policijos pareigūnų.
Net ir jo atsiųstoje nuotraukoje neįmanoma nepastebėti, kad minėtas ženklas pastatytas taip, kad be jokių problemų matomas visiems vairuotojams. Maža to – vyriškis reiškė pretenzijas dėl nuobaudos, nors sukti kairėn jam draudė ne tik šis, bet ir kitas, jau arčiau sankryžos pastatytas laikinas kelio ženklas.
„Skubu, neturiu laiko...“
Tokių „aklų“ ir „nekaltų“ Klaipėdoje – pilnos gatvės. Tuo įsitikinti nesunku pastovėjus keliose „charakteringose“ vietose ir kurį laiką pastebėjus situaciją. Pavyzdžiui, toje pačioje Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžoje – čia per 10 minučių „Vakarų ekspreso“ reporteriai suskaičiavo net 20 automobilių, kurių vairuotojai ignoravo abu minėtus posūkį kairėn draudžiančius ženklus.
Per tokį patį laikotarpį 10 pažeidėjų suskaičiavome ir kitoje vietoje – Rūtų gatvės pradžioje, iškart už sankryžos su Taikos prospektu, kur dar prieš kelerius metus posūkį į aikštelę prie „Vėtrungės“ uždraudė eismo kryptį tiesiai nurodantis kelio ženklas.
Šią vietą kaip masinių pažeidimų „poligoną“ savo laiške redakcijai nurodė klaipėdietis Dmitrijus: „Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į čia kylančius realius nepatogumus ir pavojų. Problemos esmė – nepaisydami kelio ženklo Nr. 401 vairuotojai suka į kairę ir dažnai užblokuoja eismą iš paskos važiuojantiems. Galima drąsiai teigti, kad problema yra masinio pobūdžio.“
Puikus „sąmoningo aklumo“ pavyzdys – pokalbis su viena vairuotoja, irgi ignoravusia minėtą kelio ženklą.
- Laba diena, mes iš „Vakarų ekspreso“. Norėjome užduoti porą klausimų...
- Oi, skubu, neturiu laiko.
- Ir vis dėlto – kodėl ką tik pažeidėte Kelių eismo taisykles?
- Kokias? (po geros pauzės. Aut. past.)
- Štai ten stovi kelio ženklas, kuris reikalauja važiuoti tik tiesiai, o jūs pasukote kairėn...
- O jūs ką – Kelių policija?
- Ne, mes žurnalistai. Bet tai juk nereiškia, kad galite pažeidinėti eismo taisykles, ar ne?
Jokio atsakymo.
Analogiška situacija – S. Daukanto gatvėje, netoli sankryžos su Naująja Uosto gatve. Čia, ties „Ferdinando“ užeiga, taip pat jau daug metų stovi posūkį kairėn draudžiantis ženklas, tačiau mažai kas į jį kreipia dėmesį. Ir to negana – dar piktinasi vairuotojais, sustojusiais prie raudono šviesoforo signalo ir užtvėrusiais tą posūkį.
Pavyzdžiui, tą pačią mūsų stebėjimo dieną šioje vietoje, keldamas pavojų eismo saugumui, ilgai tarp S. Daukanto gatvėje sustojusių mašinų sukinėjosi vieno opelio vairuotojas. Ir atrodė labai susinervinęs, kad jo niekas nenori praleisti.
Nesulaukus baudos nusižengiama vėl
Vairuotojų „sąmoningo aklumo“ fenomeną dar anksčiau „Vakarų ekspresui“ yra paaiškinusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Teorinės psichologijos katedros lektorė dr. Laura Šeibokaitė.
„Rizikingai vairuojantys asmenys laikosi nuomonės, jog nėra nieko blogo kažkiek pažeisti eismo taisykles. Ir jei toks elgesys nėra nubaudžiamas („policija nepagavo“), atsiranda motyvas taisykles pažeidžiantį elgesį kartoti. Dažnai yra patogiau ir lengviau „nematyti“ draudžiančių ženklų ir neieškoti kitokio elgesio būdo, nes pažeidimai neatneša neigiamų pasekmių. O psichologinis palengvėjimas, kai netinkamas elgesys nėra baudžiamas, kai kuriems vairuotojams gali tapti teigiamu patyrimu, kurį norisi pakartoti“, – yra sakiusi L. Šeibokaitė.
Jos išvada tokia – jei už blogą elgesį nenubaudžiama, atsiranda motyvas jį kartoti.
Yra taisyklės? Turi būti ir kontrolė!
Tam pritaria ir kita psichologė – Eglė Masalskienė, draudikų vykdomos socialinės akcijos „Nulis pykčio“ konsultantė.
„Geriems įpročiams susiformuoti būtina pagarba taisyklėms. Ir, aišku, jų kontrolė. Blogiausias dalykas – įvesti taisykles ir jų nesilaikyti. O pagarbą taisyklėms gali išugdyti jų laikymosi priežiūra, kontrolė. Kodėl vairuotojas nepraleidžia pėsčiųjų prie perėjos? Jis mąsto taip: „100 kartų pravažiavau tą perėją, ir niekas manęs nenubaudė. Kodėl dabar turėčiau sustoti?“ Svarbi aplinka – jei niekas tokiam vairuotojui nepasako, kad jis elgiasi blogai, jei niekas nesudrausmina ar nenubaudžia, jis ir toliau taip elgsis, galvos, kad tai – normalu. Jei kelyje nėra kontrolės, nėra ir pagarbos taisyklėms, tada ir tas ženklas nieko nereiškia“, – dienraščiui yra sakiusi ji.
Psichologų teigimu, ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo mažiau laiko praeina nuo užfiksuoto pažeidimo iki paskirtos nuobaudos, tuo mažesnė yra kito nusižengimo tikimybė.
Ne visiems darbams – pirmenybė
Tad, atrodytų, aišku – kuo daugiau probleminėse vietose budės policijos ekipažai ir kuo dažniau pažeidėjai bus baudžiami, tuo greičiau vairuotojai ims laikytis taisyklių.
Bet tas aišku tik teoriškai. Praktiškai yra du dalykai, kodėl laikytis kelio ženklų reikalavimų vargu ar bus imtasi. Pirmas: prie kiekvieno ženklo policininko nepastatysi. Jų (pareigūnų) tiek paprasčiausiai nėra. Ir antras – Kelių policija turi susidariusi prioritetinių darbų sąrašą, ir jame budėjimo prie ženklų nėra.
„Taip, iš tiesų, pas mus prioritetai yra. Jie numatyti įvairiose prevencinėse mūsų veiklos programose, ir ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos mastu. Pirmoje vietoje – neblaivių vairuotojų kontrolė, antroje – greičio viršijimas, po to – jaunų vairuotojų elgesys, chuliganiškas vairavimas, motociklininkų elgesys, nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kontrolė. Kitaip sakant, darbai sudėlioti taip, kad didžiausias dėmesys skiriamas tiems pažeidimams, kurie eismo saugumui, o kartu žmonių gyvybėms bei sveikatai, turi didžiausią įtaką“, – aiškina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.
- O kaip kiti pažeidimai?
- Aišku, reaguojame į visus pažeidimus, kuriuos pastebime. Tačiau dažnai žmonėms susidaro klaidingas įspūdis apie mūsų darbą. Pavyzdžiui, gavę pranešimą apie automobilį, pastatytą pažeidžiant eismo taisykles, atvažiuojame, ir, jei nėra vairuotojo, nufotografuojame. Ir išvažiuojame, o pašaliniams susidaro įspūdis: „Atvažiavo, ir nieko nepadarė.“ Bet juk, remdamiesi nuotrauka, surašysime administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Kartais mums net nebūtina būti įvykio vietoje. Pavyzdžiui, nemažai pranešimų apie pažeidimus gauname elektroninėje erdvėje – el. laiškais ar svetainėje epolicija.lt. Mes reaguojame į juos ir tikrai atliekame savo pareigas, nors vizualiai to ir niekas nemato.
Kitas pavyzdys – jūsų minėta sankryža prie „Vėtrungės“. Ten yra viešojo stebėjimo vaizdo kamera, todėl mums nesunku nubausti visus tuos, kurie suka į aikštelę kirsdami ištisinę liniją. Bet dėl to nebūtina toje vietoje nuolat stovėti policijos ekipažui, ar ne?
- Bet juk ne visi vairuotojai sulaukia nuobaudų. Pavyzdžiui, ten, kur vaizdo kamerų nėra...
- Taip, ne visi, tačiau noriu akcentuoti ne nuobaudas, o kitą dalyką, nuo kurio viskas ir prasideda – vairavimo kultūrą. Mes bandome ją kurti – per švietimą, informaciją, tačiau per vieną dieną tokio lygio, koks, sakykime, yra Skandinavijoje, nepasieksime. Tai – sunkus, pastangų ir laiko reikalaujantis darbas. Ir ne tik mūsų pastangų – švietimo įstaigų, kitų institucijų. Nubausti yra lengviausia. O mokyti, kad nenusižengtų – daug sunkiau.
- Tai jūs nesutinkate su psichologais, sakančiais, kad vairuotojų nusižengimus skatina jų nebaudžiamumas?
- Yra statistika, įrodanti, kad vairuotojai, net ir nubausti ne vieną kartą, toliau pažeidinėja eismo taisykles. Tai ar iš tiesų tų baudų poveikis yra toks didelis? Ypač jei nuobauda nedidelė, pavyzdžiui, už tų pačių kelio ženklų nesilaikymą. Pažeidėjas ateina pas mus į policiją, atsiprašo, šypsosi, bet širdies dėl pažeidimo jam neskauda – susimokės tuos keliolika ar keliasdešimt eurų ir vėl važinės kaip nori. Todėl manau, kad problema – tikrai ne ta, nubaudžiamas žmogus ar ne. Problema giliau – tai ir pati vairavimo kultūra ir elgesys prie vairo, požiūris į kitus eismo dalyvius.
INFORMACIJA
Klaipėdoje užfiksuoti KET pažeidimai dėl kelio ženklų nesilaikymo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki balandžio 23 d.
1. Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą – 98 atvejai
2. Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant ne sankryžoje – 148 atvejai
3. Sustojimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – 10
4. Stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – 21
5. Sustojimas ar stovėjimas ant šaligatvio – 11
6. Sustojimas ar stovėjimas ant vejos – 20
7. Sustojimas ar stovėjimas ant pėsčiųjų ar dviračio tako – 10
8. Stovėjimas vietose, kurios numatytos neįgaliems – 7.
Tai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro užfiksuoti pažeidimai. Už netinkamą automobilių statymą pažeidžiant kelio ženklų reikalavimus ir panašiais baudžia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.