Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Jis ir jo kolega taip išsigelbėjo nuo mirties.
Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais. Tai padarė prancūzas Giustavas Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios jie dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje. „Y“ raidės formos trijuose taškuose tvirtinamus diržus pasiūlė buvę amerikiečių lakūnai Rodžeris Grupvoldas ir Hugas de Havenas.
Automobiliuose „Y“ formos trijų taškų saugos diržai atsirado tik 1959 m. Juos sukūrė inžinierius Nylsas Bolinas, patentavo „Volvo“ kompanija. Nuo 1967 m. saugos diržai buvo pradėti montuoti ir užpakalinėse automobilių sėdynėse. Prabėgus metams ta pati „Volvo“ trisagčiam saugos diržui įtaisė inercinę ritę.
JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50–60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.
Nuo to laiko visose pasaulio šalyse buvo imta reikalauti automobiliuose saugos diržų, o kiek vėliau ir važinėti jais prisisegus.
Graudūs skaičiai
Diržai yra viena svarbiausių priemonių eismo saugai gerinti. Tai ypač aktualu gyvenvietėse ir miestuose, nes daug eismo nelaimių įvyksta, kai nesilaikoma saugaus atstumo.
Vakarų šalių saugaus eismo ekspertai specialiųjų bandymų metu įrodė, kad važiuodamas 80 km per valandą greičiu ir trenkdamasis į nejudančią kliūtį neprisisegęs saugos diržo vairuotojas tokiu pat greičiu jau po 0,044 sek. krūtine sulaužo vairą ir devynių tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydą. Vairuotojo galvos kiaušas suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės. Po 0,113 sekundės panašus likimas ištinka už nugaros sėdėjusį keleivį, o dar po akimirkos automobilio salone nebelieka nė vieno gyvo žmogaus. Tik po to ant žemės pradeda kristi stiklo duženos ir metalo nuolaužos.
Visi automobilių gamintojai akcentuoja, kad saugos diržai yra pagrindinė saugos priemonė, o įvairios elektroninės sistemos, oro pagalvės ir kitokios naujovės yra tik priedas prie saugos diržų.
Vaikiškos kėdutės
Kelių eismo taisyklės įpareigoja jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Vežamus ant galinės automobilio sėdynės 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiesiems, arba naudoti kitas prisegimo sistemas. Jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant užpakalinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
Egzistuoja tik du vaikiškų sėdynių tipai – monolitinės ir karkasinės.
Monolitinės – tai štampuotos, vonelę primenančios vaikiškos sėdynės (kartais būna armuotos), ant kurių tvirtinami apvalkalai ir saugos diržai. Prie įprastinės automobilio sėdynės jos yra tvirtinamos automobilyje įrengtais saugos diržais, o vaikas tvirtinamas specialiais šios sėdynės saugos diržais trijuose taškuose. Ši vaikiška sėdynė turi penkias skirtingas pozicijas ir reguliuojama priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio.
Kitas vaikiškų sėdynių tipas – karkasinis. Kuo monolitinės sėdynės skiriasi nuo karkasinių? Monolitinės sėdynės vaikui augant yra keičiamos nuo trijų iki penkių kartų, o karkasinė sėdynė perkama tik vieną kartą. Šios sėdynės praktiškai tinka visoms vaiko svorio kategorijoms – nuo nulinės iki trečiosios.
Kuo įdomi tokios sėdynės konstrukcija? Pirmiausia „U“ raidės formos karkasas iš aliuminio vamzdžių yra pakankamai tvirtas ir beveik nesideformuoja. Konstrukcija yra gana tvirta, labai greitai sulankstoma ir padedama automobilio bagažinėje. Antra, sėdynės nugarėlė ir pagalvėlė dedamos į tinklinį pagrindą, todėl tokia sėdynė yra gerai ventiliuojama. Vaiko nugarą saugo plieninė plokštė, ji yra nepamainoma avarijos atveju. Trečia, į apatinę sėdynės karkaso dalį montuojama speciali atrama, neleidžianti vaikui slankioti po sėdynę manevruojant ar greičiau važiuojant.
Karkasinė sėdynė statoma į automobilio saloną, yra tvirtinama standartiniais automobilyje sumontuotais diržais. Tais pačiais diržais yra fiksuojamas ir pasodintas vaikas. Specialūs sėdynės fiksatoriai turi dvi padėtis ir gali vaiką prispausti labai tvirtai arba duoti jam šiek tiek laisvės judėti. Kaip sako specialistai, šiuolaikinės vaiko tvirtinimo prie sėdynės technologijos yra gana patikimos. Kai kurios vaikiškų sėdynių modifikacijos turi specialius atlošus sprandui.
Diržų efekto imitatorius
Dar visai neseniai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pristatė vienintelį Lietuvoje automobilių saugos diržų efekto imitavimo įrenginį. Tai 3,5 m ilgio nuožulni plokštuma, kurioje įrengtos dvi sėdimos vietos su saugos diržais. Šis įrenginys, judėdamas žemyn 12 km/val. greičiu, trenkiasi į kliūtį, leisdamas pajusti sėdinčiajam įrenginyje tai, ką jaučia vairuotojas ar keleivis automobiliui atsitrenkus į kliūtį, važiuojant 30 km/val. greičiu. Šio įrenginio demonstravimo tikslas – skatinti saugos diržų naudojimą.
Šį įrenginį galėjo išbandyti visi norintieji. Daugelis išbandžiusiųjų teigė, kad jausmas nėra labai malonus rėžtis į kliūtį, nors įrenginys imitavo tik 30-ies kilometrų greitį. O koks jausmas užplūstų automobiliu važiuojant apie 100 kilometrų per valandą greičiu, bandymo dalyviai net negalėjo įsivaizduoti. Tačiau visi vieningai teigė, kad nuo šiol į saugos diržus nežiūrės taip atsainiai.
