Greičiau gauta bauda – geresnė prevencija
Seimo narys Andrius Bagdonas teigė, kad toks pasiūlymas – trumpinti baudų už greičio viršijimą skyrimo laiką, buvo teiktas jau seniai, o ir turėjo įsigalioti jau šių metų liepos 1-ąją. Vis dėlto, anot jo, procesai buvo užvilkinti, todėl įstatymo pakeitimas pradėtas svarstyti tik dabar.
„Žmonės gaudavo baudas už nusižengimus padarytus prieš metus ar net beveik dvejus. Yra netgi istorijų, kai vairuotojai praėjus kone dviem metam vienu metu gavo 10–15 baudų. Mano nuomone, jei mes norime paveikti vairuotojus prevenciškai, kad jie tų pačių pažeidimų nedarytų ateityje, bauda pažeidimą padariusį asmenį turėtų pasiekti kuo greičiau“, – aiškino A. Bagdonas.
Seimo narys teigė, kad Ekonomikos komitetas pradžioje siūlę 2 metų laikotarpį trumpinti iki 20 darbo dienų, kad per mėnesį pažeidėjas sulauktų baudos už padarytą pažeidimą. Vis dėlto kiek vėliau buvo pasirinktas 60 darbo dienų laikotarpis, kuriam Seimas pritarė.
„Tikslas yra užkardyti, kad pažeidėjas nedarytų pažeidimų ateityje. Aš taip pat registravau įstatymo projektą, kuriame siūlau šį laikotarpį trumpinti iki 30 darbo dienų ir tikiuosi, kad paskutinėje stadijoje bus pritarta tokiam siūlymui. Manau, kad turime siekti, jog ateityje pažeidimą padaręs asmuo nedelsiant už tai sulauktų atsakomybės ir bauda veiktų prevenciškai, o ne tik papildytų šalies biudžetą“, – komentavo Seimo narys.
A. Bagdonas teigė, kad Seimui pritarus šis pakeitimas galėtų įsigalioti jau nuo 2023-ųjų sausio 1-osios. Seimo narys aiškino, kad tokiu atveju naujoji tvarka galiotų tiems pažeidimams, kurie būtų padaryti nuo pakeitimo įsigaliojimo datos. Jei pažeidimas būtų užfiksuotas gruodžio 31 dieną, bauda pažeidėją turėtų pasiekti remiantis dabar galiojančia tvarka – per 2 metus nuo pažeidimo datos.
Tiesa, anot Seimo nario, kiek kitokia situacija būtų tais atvejais, jei pranešimas apie padarytą administracinį nusižengimą adresato per nustatytą terminą nepasiektų.
„Jei per nustatytą laiką pažeidėjas negautų protokolo ar informacijos apie padarytą nusižengimą, tuomet jis nebeturėtų mokėti. Taip valstybines institucijas priverstume šiek tiek greičiau reaguoti ir įsigyti naujausią techniką, kuri leistų pranešimus apie padarytus pažeidimus, nepaisant to, ar jis buvo užfiksuotas stacionariu ar mobilių įrenginiu, išsiųsti kaip įmanoma greičiau. Kai bauda gaunama kone po dviejų metų, vairuotojui net sunku prisiminti, kada ir kokį pažeidimą jis padarė, o mūsų pagrindinis tikslas yra prevencija“, – „Delfi“ aiškino A. Bagdonas.
Pasigirdo ir kitų nuomonių
Tiesa, svarstant tokį įstatymo pakeitimą atsirado ir kitų nuomonių. Štai Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlomą reguliavimą pavadino „teisiniu nihilizmu“, mat jo nuomone, tai skatins daryti tokius pažeidimus. Politikas įsitikinęs, kad Konstitucinis Teismas pripažintų tokias nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai.
„Jeigu gaunu nuobaudą vėliau nei per 60 dienų, tai nereikėtų mokėti? Čia visiškas teisinis nililizmas. Manau, kad KT pripažintų kodekso prieštaravimą Konstitucijai. Prezidentas turėtų vetuoti šitą įstatymą“, – teigė jis.
Vairuotojai gali imti piktnaudžiauti
Apie tai, kad tokią tvarką vairuotojai bandytų apeiti, o kai kuriems tai ir pavyktų, prakalbo ir Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė. Ji teigė, kad netgi tais atvejais, kai pranešimas apie administracinį nusižengimą suformuojamas automatiškai per automatinę baudų išrašymo sistemą, prireikus tikslinti duomenis, reikia žmonių įsikišimo, o žmogiškųjų resursų ne visada užtenka, kad baudos pažeidėjus pasiektų čia ir dabar.
„Apdorojant duomenis, jei gaunamos kokios nors klaidos, ar netgi pranešimas apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, atvejis perduodamas rankiniam apdorojimui. Pažeidimų kiekis yra milžiniškas, todėl žmogiškųjų resursų nepakaks jiems apdoroti taip greitai, o ir vairuotojai tuo gali imti piktnaudžiauti.
Jei bus pasirinktas konkretus dienų skaičius nuo pažeidimo padarymo dienos, vairuotojai gali tyčia apsunkinti procesus, kad duomenų nepavyktų išnagrinėti laiku. Galbūt vienas vairuotojas sąžiningai perduos informaciją, kad vairavo kitas asmuo, o kiti gali susitarti, kad pažeidimas būtų perduotas kito asmens vardu, nes taip išauga tikimybė, kad nepavyks duomenų išnagrinėti ir baudos paskirti laiku, todėl nė vienas nebūtų nubaustas. Jei terminas būtų kintantis atsižvelgiant į datą, kada buvo patikslinti duomenys, tokių rizikų būtų mažiau“, – aiškino A. Pupkovienė.
Pašnekovė teigė, kad tam, jog kai kurie procesai vyktų greičiau, galima juos automatizuoti, tačiau pabrėžė, kad bet kokia automatizacija neapsieina be klaidų, kurioms išnagrinėti vis tiek prireikia žmogaus įsikišimo.
„Kai kuriais atvejais pareigūnams patiems tenka aiškintis, kam priklauso automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, o tai užtrunka. Tad tas vairuotojas, kurio dokumentai yra tvarkingi, tikrai greitai gaus baudą, jau ir dabar tokius vairuotojus baudos pasiekia greitai, tačiau tų, kurių dokumentai yra netvarkingi, esant trumpam terminui, baudos gali nepasiekti visai“, – riziką įvardijo pašnekovė.