Plikledžiui nereikia ir šalnos
Apžvelgdamas ilgametę eismo įvykių statistiką, bendrovės „ERGO“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad kiekvienais metais atėjusi žiema ir kelius padengiantis plikledis pridaro daugybę žalos vairuotojams. Viena to priežasčių – neatsargumas.
„Plikledžio susidarymui nereikia, kad aplinką nuklotų sniegas – jis taip pat gali padengti kelią esant drėgnai dangai ir oro temperatūrai svyruojant vos keliais laipsniais aukščiau nulio. Deja, didelė dalis vairuotojų neįvertina pasikeitusių vairavimo sąlygų ir kasmet, prasidėjus šaltajam metų laikotarpiui, eismo įvykių skaičius išauga net kelis kartus“, – įspėja R. Pocius.
Jis akcentuoja, kad pasikeitus oro sąlygoms ir esant žemesnei oro temperatūrai, visų pirma reikėtų pasirinkti saugų greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių – esant slidžiai kelio dangai gerokai pailgėja stabdymo kelias, sustojimui gali prireikti daugiau laiko ir ilgesnės distancijos. Patikrinti, ar važiuojamąją kelio dalį padengęs ledas, įmanoma švelniai spustelėjus stabdžio pedalą, tačiau prieš tai reikia įsitikinti, kad šalia nėra kitų transportų priemonių.
„Itin atsargiems patariama būti važiuojant per tiltus ar viadukus, nes dėl kylančios drėgmės ir temperatūrų skirtumų ant jų yra didesnė plikledžio susiformavimo tikimybė. Atidesniems reikėtų būti ir žemesnėse vietose arčiau vandens telkinių“, – pataria R. Pocius.
Svarbiausia – atsargumas
Efektyvaus ir saugaus vairavimo ekspertas Darius Grinbergas akcentuoja, kad kiekvienam vairuotojui reikia ne tik pagalvoti apie visas šaltuoju metų laikotarpiu esančias rizikas, bet ir visada būti pasiruošus netikėtumams.
„Žmonės vairavimą laiko automatišku veiksmu, nepagalvoja, kad tai yra darbas. Vairuotojai turi būti budrūs ir visada pasiruošę netikėtumams, išmokti ir įprasti numatyti rizikas – svarbiausia išvengti pavojingų situacijų, o ne jas mėginti suvaldyti. Tai susiję ne su vairavimo įgūdžiais, o visų pirma – su atsargumu“, – teigia ekspertas.
Visgi, jei jau patenkama į nemalonią situaciją kelyje ir pradedama slysti, reikėtų nesivadovauti visuomenėje gaju mitu, kad geriausia – spausti akseleratoriaus pedalą ir taip mėginti ištiesinti automobilį. Saugiausia, anot pašnekovo, pamažu stabdyti ir taip mažinti transporto priemonės greitį, kad gresiantis smūgis būtų ne toks stiprus. Norint pasiruošti tokioms situacijoms, D. Grinbergas pamini specialius kursus vairuotojams.
„Juose sumodeliuojamos situacijos, kurių metu transporto priemonės pradeda slysti, o vairuotojai gali pamėginti suvaldyti automobilį tokiose situacijose. Tuomet pamatoma, kad suvaldyti transporto priemonę yra sunkiau nei tokių situacijų išvengti. Praktika rodo, kad vairuotojai nesugeba susitvarkyti su slydimu, nors prieš tai buvo įsitikinę kitaip. Nepamirškime, vairavimas yra darbas ir būtina pasirinkti saugų greitį – tik taip nekelsite pavojaus sau ir aplinkiniams“, – pataria saugaus vairavimo specialistas.
Stichijos pradaro žalos
Siaučiančios stichijos negaili nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudaro kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu. Autrų metu buna suniokoti tiek prabangūs, tiek ekonominės klasės automobiliai. Dažnu atveju patirta žala viršija 1000 eurų ribą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Priešingai nei privalomasis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD), kasko atlygina transporto priemonės savininkui nuostolius vagystės, sugadinimo ar avarijos atveju, net jeigu savininkas pats buvo kaltas dėl eismo įvykio. Draudimas apima ir stichijas, kurios pastaraisiais metais, keičiantis klimatui, pridaro vis daugiau žalos. Ekspertai sako, kad kasko pridėtinė vertė yra ramybė, nes ši draudimo rūšis apsaugo nuo dažniausių ir didžiausių žalų. Pavyzdžiui, sprogus padangai, atsiradus stiklo įdaužai, šakai užvirtus ant variklio gaubto ar kėbulą pažeidus ledokšniams. Visgi kai kuriems vairuotojams kyla abejonių, ar verta drausti kasko retai eksploatuojamą arba nenaują automobilį.
„Todėl rekomenduojama verta turėti kasko draudimą, – teigia „BTA“ Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, – juokas juokais, bet tai iš esmės yra tiesa, išskyrus nebent atvejus kai automobilio vertė yra labai maža ir draudimo įmokos ir išskaitos (franšizės) suma būtų artima mašinos rinkos vertei“.
Jis priduria automobilistų bendruomenėse girdėjęs įvairių mitų: „aš nedaug važiuoju“ arba „aš geras vairuotojas, todėl man kasko nereikia“. „Tai neteisingas požiūris, nes automobilį gali apgadinti ir kiti vairuotojai, vandalai, vagišiai ar net gamta.
Pasak Renaldo Gabarto, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovo spaudai, vargu ar egzistuoja, koks nors racionalus būdas suskaičiuoti, ar kasko apsimoka.
„Mano galva, yra labai daug individualių veiksnių, kurie lemia atsakymą. Pavyzdžiui, ar gyveni mieste, ar toliau nuo didelio eismo srauto; ar laikai mašiną nuosavame garaže, ar aklinai užgrūstame mikrorajone; ar automobilio rinkos vertė didesnė nei pora tūkstančių eurų; ar per metus nuvažiuoji vos tūkstantį kitą kilometrų ir pan. Aš, asmeniškai, savo techniką paprastai draudžiu iki jai sueina 8–9 metai“, – teigia R. Gabartas.
Tiek kasko, tiek civilinio draudimo kainai įtakos turi automobilio markė, automobilio vertė, bei informacija apie vairuotoją. Papildomą įtaką kasko draudimo kainai daro ir vagysčių – tiek to modelio automobilių, tiek jų detalių – dažnumas.