Šiuo metu moderniausia įranga, esančia Lietuvos keliuose, galima vadinti dviejų tipų greičio matuoklius. Vieni – momentiniai, įrengti didžiuosiuose miestuose. Vilniečiai vieną modernų radarą yra matę Konstitucijos prospekte Vilniuje, Kaune tokių modernių bus net penki.
Rokas Šlekys, UAB „Fima“ transporto sistemų ekspertas, sako, kad didžiausias šių matuoklių privalumas – milžiniška gauto atvaizdo raiška. Nuotraukoje, padarytoje šiais matuokliais, galima įžiūrėti ir tai, kas tiksliai vairavo, ir ar tuo metu rankoje buvo telefonas, ar buvo segimas diržas ir pan.
Vienu metu vadinamasis „3D Doplerio“ radaras gali stebėti 32 automobilius ir geba fiksuoti važiuojančius viešojo transporto juosta, sukančius į kairę tada, kai šviesoforo sekcija jau užgesusi, matyti viršijančius leistiną greitį ir sankryžą kertančius degant raudonam šviesoforo signalui.
Kol kas moderniausiais laikytini ir vidutinio greičio matuokliai. Pastarieji, sako R. Šlekys, efektyviausi ten, kur svarbu užtikrinti tam tikrą greitį visame ruože, o ne konkrečiame taške.
„Jeigu tokiame greičio ruože pastatytume momentinio greičio matuoklį, šis veiktų tik konkrečiame taške ir dar kažkiek prieš jį ir už jo, – akcentavo pašnekovas ir pabrėžė, kad labai svarbu tai, kokio ilgio ruožas, kuriame stebimas vidutinis greitis. – Jeigu pastatysime vieną kamerą prie Vilniaus, kitą prie Klaipėdos, greičiausiai efektas bus nulinis, nes iš tiesų reikėtų viršyti greitį visą važiavimo laiką. O realiai eismas sureguliuoja ir pristabdo tuos, kurie viršija.“
Atsirado dar modernesnių
Visgi, akcentavo R. Šlekys, abiejų tipų matuokliai, diegiami dabar, neaprėpia visų sričių, kurias būtina kontroliuoti. Pavyzdžiui, vidutinio greičio matuokliai negali užfiksuoti neleistinų apsisukimų, lenkimų sankryžose, o momentinio greičio matuokliai neužfiksuos tų, kurie nuspręs visą atkarpą važiuoti greičiau nei nurodo ženklai.
Didžiausia naujove ekspertas vadina hibridinį greičio matuoklį. Pastarasis buvo patikrintas Vilniuje ir, pabrėžė R. Šlekys, tai buvo ne tik pirmas tokio tipo įrangos bandymas Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Šis matuoklis sujungia dvi technologijas: ir vidutinio, ir momentinio greičio matavimą. Be to, jis turi visas galimybes, kurias turi momentinis greičio matuoklis: seka 32 transporto priemones vienu metu, atpažįsta numerius, „mato“ neleistinus manevrus ir kitus draudžiamus veiksmus. Šis matuoklis mobilus ir jį galima lengvai pakabinti ant bet kurio stulpo, užtenka tik elektros. Tad vieną dieną toks matuoklis galėtų būti vienoje vietoje, kitą dieną – kitoje“, – kalbėjo žinovas pridūręs, kad jame įdiegta ir vadinamoji „Deep learning“ įranga, dėl kurios matuoklis mokosi iš savo surenkamų duomenų ir geba geriau atpažinti valstybinius numerius, o prireikus – galėtų atpažinti transporto priemones, tai yra, lengvuosius automobilius, autobusus, sunkvežimius.
Automobilių numerių atpažinimas, anot pašnekovo, leistų operatyviai reaguoti pastebėjus, kad važiuoja vogtas, ieškomas, už degalus nesusimokėjęs automobilis. Tiesa, R. Šlekys nedrįsta prognozuoti, kaip elgtųsi policijos pareigūnai, tačiau neneigia, kad galimybė realiu laiku siųsti signalą policijos padaliniams apie pastebėtą ieškomą automobilį yra.
„Didžiausias klausimas, ką policijos pareigūnai darytų su tuo numeriu. Tačiau žinome, kad ir policijos pajėgos eina link sistemų automatizavimo, tai reiškia, kad scenarijus, kai žinia apie pastebėtą automobilį perduodama policijai ir pasitelkiami arčiausiai esantys pareigūnai, įmanomas“, – akcentavo transporto sistemų ekspertas.
Tiek hibridiniai, tiek vidutinio greičio matuokliai gali kurį laiką veikti be elektros tiekimo, be to, turi jutiklius, kurie perspėja specialistus tuo atveju, jeigu kamera pajuda iš savo vietos. Vagystės atveju tokia kamera gali pranešti, kurioje vietoje yra. Duomenys, akcentuoja specialistas, į serverius siunčiami iš karto, o ne saugomi kameros viduje esančiame kaupiklyje.
Visgi labiausiai, akcentuoja R. Šlekys, tokie hibridiniai matuokliai praverstų ten, kur reikia stebėti ne tik vidutinį greitį, bet, pavyzdžiui, kur greičio ruožo viduryje leistinas greitis mažėja, yra perėjų, kur privalu praleisti pėsčiuosius, ir pan. Visai tikėtina, kad vairuotojas, tokiame kelio ruože pasielgęs nedrausmingai, galėtų „užsidirbti“ ne vieną baudą, o net kelias, pavyzdžiui, už viršytą vidutinį greitį ir už greičio viršijimą konkrečioje vietoje, pvz., prie pėsčiųjų perėjos.
Brangiausia – ne kameros
Kalbėdamas apie įrangos kainą, R. Šlekys pernelyg neatviravo. Anot jo, viskas priklauso nuo to, kiek įrangos perkama. Visgi hibridinis greičio matuoklis, turintis dvi kameras, ne vieną, pasak jo, kainuoja iki 10-20 proc. brangiau nei vien tik vidutiniam greičiui stebėti skirta kamera.
Visgi, anot eksperto, didžiausią kainos dalį sudaro ne radaras, o diegimas, reikalinga programinė įranga, serveriai, skirti informacijos apdorojimui, ir pan.
„Pavyzdžiui, kalbant apie vidutinį greitį, neužtenka dviejų kamerų, kad galėtume jį pamatuoti. Reikia duomenų bazių, reikia serverių, kuriuose turi būti atitinkama programinė įranga. Vidutiniškai per vieną kamerą į serverius atkeliauja apie 10 tūkst. duomenų vienetų per dieną ir tuos duomenis reikia sulyginti, o pažeidimo atveju – atiduoti policijos pareigūnams. Momentinio greičio matuoklis iš karto siunčia duomenis pareigūnams. Ir jeigu lygintume vieno vidutinio greičio ruožo stebėjimo kainą su momentinio greičio matuoklio kaina, žinoma, vidutinio greičio ruožo įrengimas kainuotų kelis kartus brangiau nei momentinis matuoklis. Tačiau kai mes kalbame apie dešimtis ruožų, tuomet skirtumo nebėra“ – akcentavo R. Šlekys.
Kaip dar matuotas greitis
Pačioje pradžioje, kai tik greičio matuokliai atsirado, prieš gerą dvidešimtmetį, vienintelė jų funkcija buvo matuoti tik greitį. Tokių prieš beveik 20-metį Lietuvoje beveik nebuvo. Vėlesnė įranga, atsiradusi prieš maždaug 12-15 metų, gebėjo užfiksuoti ne tik važiuojančius per greitai, bet ir „pamatyti“, kurioje eismo juostoje KET pažeidėjas yra bei įamžinti kertančius sankryžą per raudoną šviesoforo signalą. Tačiau norint stebėti tokio tipo pažeidimus, į asfaltą, į STOP linijas prie sankryžos, tekdavo montuoti indukcines juostas, kurios greičio matuokliui leisdavo „pamatyti“ pažeidėją.
Vienas paskutinių tokio tipo greičio matuoklių yra įrengtas Vilniuje, greta „Mados“ prekybos centro, bet, pastebi R. Šlekys, buvo nuspręsta, kad asfalte diegti jutiklius nėra ekonomiškai naudinga, mat remontuojant gatves juos reikia iškelti, be to, tokios indukcinės juostos susidėvi.
Prieš dešimtmetį keliuose atsirado greičio matuokliai, gebantys matuoti atstumą bei pažymėti, kuris automobilis konkrečiai daro pažeidimą. Vėliau rinkoje atsirado lazeriniai greičio matuokliai, kurie galėjo „matyti“ daugiau eisme dalyvaujančių automobilių, taip pat užfiksuoti tuos, kurie apsisuka neleistinoje vietoje, arba degant draudžiamos šviesos signalui.
„Tokių matuoklių esame turėję Lietuvoje 12-13, tačiau jų minusas buvo tas, kad tokie matuokliai turėjo būti montuojami žemai. Tai reiškia, kad vandalizmo atveju jie sulaukdavo kur kas daugiau. Taip pat tokie matuokliai turi savyje judančias dalis, todėl, tikėtina, kad per 10 metų gedimų skaičius yra didesnis nei įprasto radaro. Be to, lazeriniams matuokliams įtakos turi oro sąlygos – esant tirštam rūkui, sniegui ar gausiam lietui, jie negali veikti kaip įprasta“, – aiškino R. Šlekys.
Vienas naujausių greičio matuoklių – vadinamasis „3D Doplerio“ radaras. Vienas toks Vilniuje yra Konstitucijos prospekte, dar penki įrengti Kaune. Tarp didžiausių naujovių Lietuvos keliuose – vidutinio greičio matuokliai. Tokių Lietuvoje kol kas yra 50 (stebimi 25 ruožai, kiekviename – 2 kameros), tačiau ilgainiui atsiras gerokai daugiau. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiemet nori įsigyti 50 vidutinio greičio matuoklių, kuriuos išdėlios dar 25-iuose kelio ruožuose.