Kai kurie vairuotojai yra šventai įsitikinę, kad vien dėl amžiaus, vairuojantys senjorai neturėtų būti verčiami dažniau tikrintis sveikatos.
„Čia išskiria kažkurias amžiaus grupes, ta aš sakyčiau, kad tai visiškai nesusiję su avaringumu ir panašiai. Čia tiesiog nori diskriminuoti vyresnio amžiau žmones“, – sakė gatvėje kalbintas vairuotojas.
„Kiekvienam žmogui reikia žiūrėti pagal savo sveikatos būklę, jeigu jauti, kad kažkas negerai – reikia tikrintis, o jei žmogus jaučiasi gerai, tai užtenka, kai pasitikrina vieną kartą. Man 80 metų ir vairuoju puikiai“, – sakė kitas.
Kiti mano, kad valdžia priėmė labai teisingą sprendimą.
„Reikia, ypač senjorams“, – kalbėjo vairuotojas.
„Jeigu mes turime gerą sveikatą, tai patikriname ir viskas yra tvarkoj, jei sveikata prasta – kam praleisti, kad po to būtų bėdų kelyje“, –sakė dar vienas vairuotojas.
„Tai aišku, kad reikia, su amžiumi sveikata juk negerėja“, – teigė kitas vairuotojas.
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos senjorai sveikatą turės tikrintis dažniau. Nuo 56 iki 69 metų – kad 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kas 2 metus, o 80-mečiai ir vyresni – kasmet. Laiku to nepadariusiems – vairuotojo pažymėjimas nustos galioti.
„Saugumo keliuose klausimą sieti konkrečiai tik su vairuotojų amžiumi, tikrai negalima“, – teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
„Vien imant vieną vienintelį kriterijų – amžių, ir pagal tai, gyventojus sudalinti į grupes, yra visiškai neteisinga, nes pagalvokim, ar labai skiriasi sveikatos būklė 55 metų ir 56. Manau, kad tai yra tiesioginis diskriminavimas“, – sakė Algirdas Stončaitis, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.
Lygių galimybių kontrolierė Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet ir su kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle, ar ligomis.
Ministerija sako siūlymus apsvarsčiusi, tačiau nuomonės, dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumo, nepakeitė.
„Vis tikrai buvo prieita nuomonės, kad periodinis sveikatos patikrinimas būtų reikalingas, nes tai yra efektyviausia priemonė padedanti užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų fizinės ir psichinės sveikatos tinkamumo normų“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė.
Ekspertai mano, kad vairuotojai turėtų būti informuoti apie artėjančią sveikatos patikrą, tačiau tiek ministerija, tiek „Regitra“ sako, kad tokių galimybių jie kol kas neturi. Informavimo sistema, esą, galėtų pradėti veikti tik, maždaug, po penkerių metų.
„Įvertinsim galimybes informuoti apie pažymų galiojimą, tačiau kol kas jos yra šiek tiek ribotos, kadangi ne visi asmenys atnaujina savo duomenis „eSveikata“ sistemoje ir nelabai aišku, kur reikėtų tą pranešimą siųsti“, – aiškino K. Jokimaitė.
„Vairuotojų registras yra irgi elektroniniu būdu, kodėl nėra galima išsiųsti priminimą asmenims tuo pačiu elektroniniu būdu, pagal turimus kontaktus, man sunku suprasti. Tai aš laba abejočiau, ar tikrai yra galimybė tik po penkerių metų tai užtikrinti“, – sakė B. Sabatauskaitė.
„Tai kokią situaciją mes turėsime? Važiuos žmogus, kuris netgi nežinos, kad jam sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas. O jei bus koks nors eismo įvykis? Kiek tuomet bus teisinių pasekmių“, – teigė A. Stončaitis.
Tiesa, ministerija jau svarsto, dabar nustatytus terminus šiek tiek ilginti. Taip pat seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašys Vyriausybės, kad ši nustatyta reguliavimą peržiūrėtų dar kartą.
„Planuojama, kad asmenų iki 65 metų sveikata būtų tikrinama kas 10 metų, buvo siūloma iki 55-erių, nuo 66-erių iki 79-erių – būtų tikrinama kas 5-erius metus, o nuo 80-ies metų sveikata būtų tikrinama kas dvejus metus“, – sakė K. Jokimaitė.
Lygių galimybių kontrolierė įsitikinusi, kad valstybė bent iš dalies turėtų apmokėti senjorų sveikatos tikrinimąsi.
„Tai yra susiję su tam tikra ir truputį padidėjusia finansine našta konkrečiai siejant su amžiumi, tai reikėtų valstybei pagalvoti apie kažkokį kompensacinį mechanizmą“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.
„Paimkime mašinos techninę apžiūrą, ji kainuoja ir brangiau, ir atliekama dažniau, kažkaip dėl to problemų nekyla“, – sakė K. Jokimaitė.
„Aš labai abejoju, ar valstybė turėtų finansuoti, nes kiekvienas žmogus laisvai apsisprendžia turėti vairuotojo pažymėjimą, ar jo neturėti“, – komentavo Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotoja.
Ministerija sako, kad periodinio sveikatos tikrinimo tvarka galioja jau nuo 2008-ųjų, tačiau ji nebuvo kontroliuojama.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau: