Draudikai skaičiuoja, kad nuo 1997 metų vairuotojų, apdraudusių savo transporto priemones, skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau nei 50 kartų, rašoma pranešime žiniasklaidai
25 metų sukaktį Lietuvoje mininčios Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas prisimena vairuotojų kasdienybę anuomet, kai net ir nedidelis kito automobilio įlenkimas ar apibraižymas galėjo nemenkai paploninti piniginę.
„Dabar jau daugeliui turbūt sunkoka įsivaizduoti, tačiau iki 2002 metų apdrausti transporto priemones civilinės atsakomybės draudimu nebuvo privaloma. Gyventojai tai galėjo daryti savanoriškai, tačiau toli gražu ne visi tokią galimybę svarstydavo.
Taigi neapsidraudusiems avarijos atveju žalos atlyginimo klausimus tekdavo spręsti savarankiškai, o tai, be abejo, tapdavo nemenku galvos skausmu“, – pasakoja A. Pilčicas.
Pasak jo, neturint transporto priemonių draudimo tarp eismo dalyvių neretai kildavo nesutarimų dėl žalos dydžio, jos atlyginimo terminų, o net ir nedideli incidentai sukeldavo nemažai įtampos bei įžiebdavo vairuotojų konfliktus.
„Rūpesčių netrūko ir nukentėjusiems vairuotojams, ir avarijos kaltininkams. Ant pastarųjų pečių krisdavo dažnai nemenka piniginių nuostolių našta. Be to, reikėdavo rūpintis, kad patirtos žalos būtų teisingai ir objektyviai įvertintos, o nukentėjęs vairuotojas nepiktnaudžiautų ir neužsiprašytų pernelyg didelės sumos.
Kitai pusei tuo metu tekdavo sukti galvą dėl piniginės kompensacijos iš kaltininko išieškojimo. Taigi į eismo įvykius patekę vairuotojai anuomet turėjo nepalyginamai daugiau rūpesčių nei šiandien, kai savo transporto priemones privalo apdrausti visi“, – sako A. Pilčicas.
Jo teigimu, prieš keliolika metų buvo įprasta, kad dėl nuostolių atlyginimo abi pusės susitaria pasirašydamos ant paprasto popieriaus lapelio ar tiesiog žodžiu pasižada sumokėti tam tikrą sumą pinigų. Būtent tokie susitarimai dažnai vėliau tapdavo ginčų objektu.
Draudimo bendrovės atstovas prisimena, kad pirmiausiai transporto priemonių savininkams Lietuvoje buvo siūloma civilinės atsakomybės draudimo galimybė tik tam tikrose užsienio valstybėse. Vadinamąją žalią kortelę, galiojančią užsienyje, gyventojams buvo siūloma įsigyti jau nuo 1992 m.
Savanorišką transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą tuometinė „ERGO Insurance“ pirmtakė, bendrovė „Drauda“, gyventojams pradėjo siūlyti 1996 metais. Tiesa, tuomet šį produktą buvo galima įsigyti tik kartu su Kasko draudimu, o draudimo įmoka siekė 8-12 proc. visos draudimo sumos.
„Pačioje pradžioje klientų, įsigyjančių Kasko ir transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimus buvo vienetai, tačiau idėja plito, kai kurie gyventojai drausdamiesi sekė Estijos pavyzdžiu, kur privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas buvo įvestas gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Vis tik tuo metu galimų finansinių nuostolių dėl eismo įvykio riziką perduoti draudimo bendrovei mūsų šalyje dar pageidavo tik patys atsargiausi ir labiau pasiturintys gyventojai“, – sako A. Pilčicas.
Skaičiuojama, kad nuo 2002 m. pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje atlygino daugiau kaip 137 tūkst. žalų, kurių bendra suma siekia 93 mln. eurų. Palyginimui, jeigu 2002 m. „ERGO Insurance“ vairuotojams išmokėjo 2,3 mln. eurų, tai 2015 m. – beveik 11 mln. eurų.