Minimalaus protektoriaus gylio padangos rieda prasčiau nei naujos, ypač vairuojant drėgno oro sąlygomis ir slystant vandens paviršiumi. Važiuojant šlapia kelio danga, 4 mm protektoriaus gylio padangos pasižymi tik 65 proc. sukibimu, palyginti su 8 mm protektoriaus gylio padangomis. Palyginti su naujomis padangomis, mažiausio gylio (1,6 mm) protektoriaus sukibimas su šlapia danga sudaro tik 40 proc.
Kaip padangos nusidėvi?
„Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas Ignas Klimaika atkreipia dėmesį, kad padangų protektorius nusidėvi įvairiai. Dažniausiai pasitaiko įprastinis nusidėvėjimas, asimetriškas nusidėvėjimas, apvalus nusidėvėjimas (protektoriaus galai), nusidėvėjimas išilgai vidurinės dalies (įdubimas), konkrečios dalies nusidėvėjimas ir įtrūkimai.
„Įprastai padanga dėvisi tolygiai per visą padangos plotį ir per visą protektorių. Tai atsitinka laikui bėgant ir yra normalu – visos naudojamos padangos susidėvi. Asimetriškas nusidėvėjimas pasireiškia, kai viena protektoriaus pusė dėvisi greičiau nei kita, o vidinis arba išorinis padangos protektoriaus nusidėvėjimas gali atsirasti dėl netinkamos automobilio rato geometrijos arba ratų išvirtimo, kai padanga netinkamu kampu remiasi į kelią“, – aiškina I. Klimaika.
Protektoriaus galų nusidėvėjimas, dar vadinamas apvalėjimu, reiškia, kad protektoriaus kraštai yra aukštesni už vidurį. Nusidėvėjimas išilgai vidurinės dalies, dar žinomas kaip įdubimas, pasireiškia dėl per daug pripūstų padangų. Dėl neteisingo padangos slėgio kontaktinis paviršius susidaro tik ties padangos viduriu, kuris yra išsipūtęs, todėl ši dalis nusidėvi daug greičiau.
Pasak „Inter Cars Lietuva“ atstovo, konkrečios dalies nusidėvėjimą sukelia staigus stabdymas užblokuotais ratais, kai automobilyje nėra ABS. Tai sukelia intensyvų vienos padangos dalies nusidėvėjimą, nes dėl užblokuotų ratų padanga negali suktis. Taip gali įvykti ir dėl žemos kokybės gumos mišinio, naudoto padangų konstrukcijai.
Kaip patikrinti padangos protektoriaus nusidėvėjimą?
I. Klimaikos teigimu, protektoriaus gylį galite lengvai patikrinti ir nustatyti, ar jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai galite atlikti padangų gylio matuokliu – nedideliu pigiu įtaisu, kurį rasite kiekvienoje automobilių dalių parduotuvėje.
„Norėdami įvertinti plika akimi, galite pažiūrėti į protektoriaus nusidėvėjimo indikatorius arba nusidėvėjimo juostas, kurios yra tolygiai išdėstytos per pagrindinius padangų protektoriaus griovelius. Jei protektorius yra tame pačiame lygyje, padanga nusidėvėjusi“, – sako padangų specialistas.
Naudodami įvairius protektoriaus nusidėvėjimo tikrinimo būdus, nepamirškite patikrinti skirtingų kiekvienos padangos vietų. Tai labai svarbu, nes galima sužinoti, kiek protektoriaus liko tam tikrų padangos dalių nusidėvėjimo juostoje, be to, tai padeda pastebėti galimus nelygaus padangų nusidėvėjimo požymius.
Kuo protektoriaus nusidėvėjimas susijęs su saugumu?
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointgerator.com“ atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, kalbant apie saugumą kelyje, protektoriaus nusidėvėjimas sukelia dvi problemas. Pirmiausia dėl pasikeitusių parametrų tai atsiliepia padangos veikimui ir tvarkymui.
„Pavyzdžiui, negilus protektorius sukelia didesnę riziką prarasti transporto priemonės valdymą. Tai ypač aktualu važiuojant šlapiu keliu, nes mažesnio gylio protektorius mažiau atsparus slydimui vandens paviršiumi. Antra, kyla didesnė tikimybė sukelti su protektoriaus nusidėvėjimu susijusius incidentus. Tai apima įtrūkimus, protektoriaus atsiskyrimą ir net padangos nukritimą nuo ratlankio“, – pabrėžia M. Šerėjus.
Anot jo, padangos protektoriaus dėvėjimąsi galima sulėtinti. Svarbu reguliariai patikrinti, ar padangos atitinka slėgio vertes, kurias gamintojas rekomenduoja esant tam tikroms sąlygoms.
„Slėgis neturėtų būti per didelis arba per mažas, nes tai gali pakeisti padangos formą ir stiprumą, o tai lemia netolygų dėvėjimąsi, išsipūtimą ir kitus aukščiau aprašytus dalykus. Jeigu pripūsite padangą 20 proc. per mažai, padangos tarnavimo laikas gali sutrumpėti 30 proc. Be to, tai labai padidina stabdymo kelią ir degalų sąnaudas“, – teigia M. Šerėjus.