Gyventojai pastebi, kad visame mieste piko valandomis stringa ne tik automobiliai, bet ir viešasis transportas. Išaugo bendras eismo intensyvumas, todėl stovint kamščiuose tenka praleisti vis daugiau laiko.
Pavyzdžiui, eismo stebėjimo duomenys rodo, kad penktadienį 15:20 val. sostinėje jau užfiksuotos 7 transporto spūstys.
JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič perspėja, kad į gatves suplūsta daugiau automobilių ne tik piko valandomis, bet ir savaitgaliais. Spūstis išprovokuoja ir eismo įvykiai.
„Prieššventinės dienos yra iššūkis tiek vairuotojams, tiek eismo valdymo specialistams. Prieššventiniu laikotarpiu eismo srautai auga ne tik rytais ar vakarais, bet ir dieną bei savaitgaliais. Fiksuojame, kad bendras eismo intensyvumas didėja iki 20 procentų. Papildomai spūstis lemia dažnesni eismo įvykiai, kurių tokiomis dienomis natūraliai padaugėja“, – informuoja A. Apanovič.
Pasak jo, šią problemą bandoma išspręsti ir pasitelkus technologijas, kurios stebi eismo srautus.
Eismo valdymo centras realiu laiku stebi situaciją mieste ir reaguoja į besiformuojančius „karštuosius“ taškus – spūstis, eismo įvykius ar laikinus sutrikimus. Tada automatizuota sistema parenka tinkamiausias šviesoforų valdymo programas, kurios padeda optimizuoti sankryžų pralaidumą ir užtikrina tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumą.
A. Apanovič turi pastabų patiems vairuotojams, esą, jeigu visi eisme judėtų tvarkingai ir atsakingai, spūstys galėtų sumažėti net keliasdešimt procentų.
„Papildomos spūstys formuojasi, kai vairuotojai blokuoja sankryžas, blaškosi tarp eismo juostų ar užsiima pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojasi mobiliuoju telefonu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc.
Koncentracijos trūkumas dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar labiau. Be to, įvykus eismo įvykiui, jei jo aplinkybės pakankamai aiškios, vairuotojams reikėtų patraukti transporto priemones į šalikelę ar stovėjimo aikštelę ir ten baigti pildyti deklaraciją“, – įspėjimą siunčią JUDU specialistas.
Jų turimais duomenimis, prieššventiniu laikotarpiu transporto eismas sudėtingėja didžiųjų prekybos centrų prieigose, senamiestyje prie Kalėdinės eglės ir pagrindinėse miesto arterijose – Geležinio Vilko, Ukmergės, Ozo, Oslo, Tūkstantmečio, Kalvarijų, Kareivių gatvėse.
O šventiniu laikotarpiu ir centrinėje miesto dalyje – Goštauto, Žygimantų, Vrublevskio, B. Radvilaitės, T. Kosciuškos, Šeimyniškių, Rinktinės ir Olandų gatvėse.
Pabrėžiama, kad šventiniu laikotarpiu centrinėje miesto dalyje eismas taip pat gali būti lėtesnis ir dėl didelio žmonių bei transporto srautų. Šiuo metu kelionėms mieste rekomenduojama rinktis viešąjį transportą. Planuojant keliones viešuoju transportu, ypač – piko metu, A. Apanovič pasilikti laiko atsargą ir išeiti bent 5-10 minučių anksčiau.
Svarbu priimti logiškus sprendimus
„Staigmena, staigmena – ir vėl Kalėdos. Kasmet pats prisiekinėju, kad tą savaitę ar dvi kojos iš namų nekelsiu“, – juokauja saugaus eismo ekspertas Kastytis Povilaitis.
Pasak jo, norint išvengti prieššventinių spūsčių ir skubėjimo, verta planuotis keliones iš anksto. Apgalvoti užimtumo grafiką taip, kad būtų kuo mažiau judėjimo po miestą. Taip pat, pagalvoti apie kitokius judėjimo būdus.
„Stovint su mokiniais kamštyje dažnai matom, kad pėstieji šaligatviu skrieja kaip greitkeliu, tad gal vertėtų pagalvoti apie alternatyvas. Pavyzdžiui, jeigu atstumas yra iki poros kilometrų, tai tikrai jį nueisite dvigubai greičiau nei automobiliu, kai stovint spūstyje dar teršiamas ir oras, gaištamas laikas“, – sako K. Povilaitis.
Jis pataria atsižvelgti ir į eismo kultūrą, galvoti ne tik apie save, bet ir kitus. To, pasak jo, tarp Lietuvos vairuotojų vis dar trūksta. Kartą jis sumanė paskaičiuoti, kiek automobilių išvažiuojant iš žiedo rodo posūkius. Vos 3 iš 10 vairuotojų perspėja kitus, jog ruošiasi išsukti, todėl dar 7 praranda galimybę pajudėti į žiedą greičiau.
Nemaža dalis vairuotojų galvoja, kad prie šviesoforo reikia sustoti kuo arčiau kito automobilio, taip esą pro sankryžą pravažiuos daugiau automobilių. Specialistas sako, jog tai – mitas.
„Grūdamės, atrodo, kad bus greičiau, tada įvyksta eismo įvykis, užsidaro viena arba dvi eismo juostos. Viskas dar labiau kemšasi ir keikiame vairuotojus, kad jie žiopliai. Svarbu išlaikyti tinkamą atstumą – važiuojant mieste 50 km/val, jis turėtų būti bent 25 m, o stovint – 5 m.
Prie sankryžų visi vos ne remiasi į galinį bamperį, kad greičiau pravažiuotų. Yra paskaičiuota, kad taip sumažėja sankryžos pralaidumas, nes lėčiau pajuda ne tik pirmas automobilis, bet visa grandinė. Išlaikant tinkamą atstumą, automobiliai gali įsibėgėti greičiau, todėl sankryžos pralaidumas didėja“, – teigia K. Povilaitis.
Anot jo, svarbiausia nestresuoti ir priimti logiškus sprendimus. Nespausti akceleratoriaus be reikalo, galvojant, kad taip bus greičiau. Daug svarbiau yra apgalvoti, kur veda jūsų maršrutas ir, pavyzdžiui, pasirinkti tinkamą eismo juostą.
Remiantis JUDU pateikta spūsčių statistika, per paskutines 15 dienų, rytinio piko metu buvo užfiksuotos 172 spūstys, kurios vidutiniškai truko po 85 minutes, kitaip – maždaug 1,5 val. Problematiškiausia vieta – Geležinio Vilko g. link sankryžos su Ukmergės g. į centro pusę.
Vakarinio piko metu užfiksuota 178 spūstys, kurios vidutiniškai truko 126 minutes, tai yra, daugiau nei dvi valandas. Daugiausia kamščių susidarė Olandų gatvėje link Olandų žiedo.
Ne piko valandomis užfiksuotos 56 spūstys, kurių vidutinė trukmė yra 70 minučių, tačiau antradienį eismas mieste ne piko valandomis sustojo net 133 minutėms – ilgiau nei vakarinio piko metu. Daugiausia spūsčių fiksuojama Kareivių gatvėje link sankryžos su Verkių g.