Po milimetrą metalo
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje 2024 metų pradžioje iš viso buvo registruota kiek daugiau nei 1,7 milijono asmeninės paskirties lengvųjų automobilių. Ekspertai svarsto, kad turbūt dauguma vairuotojų nori važinėti gražiomis ir tvarkingomis mašinomis, tačiau tikrai ne kiekvienas iš jų susimąsto, kad užsiteršusi transporto priemonė gali kelti gerokai daugiau pavojų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas sako, kad chroniška automobilio nešvara gali sukelti nemalonių ir brangiai kainuojančių problemų.
„Didžiausią grėsmę automobilio ilgaamžiškumui kelia dėl netikusių kėbulo priežiūros įpročių įsimetusi korozija. Lietuva, kaip ir beveik visos Šiaurės Vakarų Europos šalys, priskiriama didžiausio koroziškumo zonai, nes čia išvystyta sunkioji pramonė, vyrauja drėgnas klimatas, dažni ir dideli oro temperatūrų svyravimai, o žiemą keliuose išbarstomi milžiniški kiekiai druskos mišinių. Tokiomis sąlygomis itin greitai prasidedanti ir nestabdoma korozija per metus pasiglemžia beveik 1 milimetrą metalo“, – skaičius atskleidžia specialistas.
Jo manymu, problemos prasideda dėl to, kad, jei neplauname automobilio, tiesiog neturime galimybės laiku pastebėti smulkių kėbulo pažeidimų. Dar daugiau korozijos židinių atsiranda retai arba nekokybiškai švarinamo automobilio vietose, kurių plika akimi kasdien nematome: dugne, ratų arkose ar erdvėje po variklio dangčiu.
„Tarkime, jei variklio blokas niekada neplaunamas, ilgainiui jis apauga purvo sluoksniu, trukdančiu pastebėti prasisunkiančią alyvą, suprastėja jo aušinimas“, – pastebi R. Gabartas.
Neprižiūrėtas salonas kelia grėsmių
Bendrovės „Pro Bro“ plovyklos Kauno Muravos mikrorajone vadovas Tautvydas Žioba primena, kad saugumas glaudžiai susijęs ir su automobilio salono švara. Net dėl menkiausios netvarkos svarbią akimirką gali kilti komplikacijų, mėginant tiksliai suvaldyti transporto priemonę.
„Salone neturi būti akis raižančių atspindžių, todėl reikėtų pasistengti, kad automobilio stiklai būtų reguliariai valomi ir iš vidaus. Dar vienas dažnas pavojus – saldžiais skysčiais sulaistyti jungikliai. Ilgainiui jie gali strigti arba apskritai nustoti veikę, o vairuotojas apie tai gali sužinoti pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, mėgindamas aktyvuoti reikalingą funkciją automobiliui judant“, – vardija pašnekovas.
Pasak T. Žiobos, norint reguliariai ir kruopščiai prižiūrėti saloną, dabar vairuotojams nebūtina tam skirti daug laiko, nes Lietuvoje jau siūlomos ir greitojo automobilių salono valymo paslaugos. Štai „Pro Bro“ tunelinėje plovykloje Muravos mikrorajone Kaune veikia ir analogiškas salonų sausojo valymo tunelis, kuriame per 8 minutes išsiurbiamas mašinos salonas ir bagažinė, viduje nušluostomos dulkės, nuvalomi ir nusausinami langai, taip pat išplaunami ir išdžiovinami visi kilimėliai. Netrukus greitąjį salonų valymo tunelį įmonė atidarys ir Vilniuje bei dar vienoje plovykloje Kaune.
Sumenksta saugumas
R. Gabarto teigimu, chemikai akcentuoja, jog maždaug 60 proc. automobilio svorio sudarančių medžiagų rūdija. Skiriasi tik laikas, per kurį mašina praranda prekinę išvaizdą ir galų gale pradeda kelti didesnę riziką avarijos metu.
„Skandinavijos šalių mokslininkai yra konstatavę, kad kėbulo korozija turi įtakos pasyvaus saugumo įvertinimui pagal „Euro NCAP“ metodiką. Kitaip tariant, rūdys nėra tik estetinė problema. Vidines automobilio ertmes ėdanti korozija ilgainiui niekais paverčia konstruktorių pastangas suformuoti kėbulo gniuždymo zonas, turinčias absorbuoti smūgio energiją ir per avariją apsaugoti salone esančius žmones“, – perspėja techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas.
„Transekstos“ skaičiavimu, vienu iš dažnesnių per technines apžiūras nustatomų automobilių konstrukcijų trūkumų ir yra kiauryminis prarūdijimas bei korozijos židiniai išoriniuose kėbulo elementuose. Klaidinga manyti, jog rūdija tik skardos, iš kurių suvirintas automobilio kėbulas. Net 95–98 proc. gyvybiškai automobiliui svarbių kompiuterizuotų sistemų veikla ima trikti dar garantiniu laikotarpiu dėl to, kad rūdys paveikia kontaktus.
„Minimizuoti visas šias problemas galima reguliariai ir kokybiškai prižiūrint automobilį. Bent keletą kartų per sezoną, kai intensyviausiai barstoma druska, patartina nuplauti dugną ir pasirūpinti papildoma antikorozine apsauga“, – vardija ekspertas.
Šiuolaikinės galimybės
Anot T. Žiobos, šiuolaikinės plovimo technologijos ir naudojamos medžiagos leidžia užkardyti vis platesnį problemų sąrašą. Pavyzdžiui, norint, kad kėbulas ilgiau išliktų atsparus neigiamam aplinkos poveikiui, jį galima padengti teflono danga. Ši paslauga teikiama ir tunelinėse plovyklose pasirinkus specialią plovimo programą. Tunelinėse plovyklose taip pat išplaunamas automobilio dugnas ir ratų arkos. Vis kas atliekama to paties, vos kelias minutes trunkančio plovimo, proceso metu.
„Teflono danga sukuria papildomą kėbulo apsaugą nuo drėgmės ir pirminio aplinkos poveikio, be to, turi ilgalaikį efektą“, – paaiškina pašnekovas.
R. Gabartas pastebi dar vieną opią problemą – per menką vairuotojų dėmesį valytuvų ir žibintų stiklų kokybei, taip pat – pasirenkamam langų plovimo skysčiui.
„Pats akivaizdžiausias dalykas – suprastėjęs matomumas. Ant priekinio stiklo nusėda nuo kelio paviršiaus su vandens purslais pakeltos padangų dulkės, išmetamosios dujos, alyvos likučiai ir jis padengiamas prastai perregima plėvele. Taip gali atsitikti dėl susidėvėjusių valytuvų šluotelių ar aktualiam sezonui nepritaikyto plovimo skysčio. Problema dar labiau paaštrėja tamsiu paros metu, kai nešvarūs priekiniai žibintai gerokai susiaurina apšviečiamą kelio ruožą, o dėl purvo sluoksnio ant galinių žibintų automobilį gerokai sunkiau pastebi važiuojantieji iš paskos“, – vardija ekspertas.
T. Žiobos nuomone, tinkamai nuplovus automobilį, reikėtų pagalvoti ir apie kokybišką matomumą. Pavyzdžiui, priekinį stiklą galima padengti specialia hidrofobiška nanodanga – ji gana ilgai neleis prilipti vandeniui ir purvui.
