Automobilių greitis ir net pėsčiųjų apranga gali turėti labai didelę reikšmę, kaip baigsis transporto priemonės ir praeivio susidūrimas.
Statistika
Autoįvykių metu pernai žuvo 81 pėsčiasis. Tai yra keturis kartus daugiau, nei žuvo dviratininkų (21). Būtent pėstieji sudaro didžiausią dalį visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 955 sužeistus pėsčiuosius. Iš viso pernai keliuose žuvo 241 žmogus.
Tiesa, statistika kiek gerėja lyginant su 2014 metais, kuomet žuvo net 109 pėstieji.
Tačiau šių metų statistika verčia suklusti. Kaip pavyzdys – Kauno miestas. Laikinojoje sostinėje šiemet avarijų metų žuvo du žmonės. Abu – pėstieji.
Sausio 6-osios vakarą P. Lukšio gatvėje žuvo 38 metų vyras, gatvę kirtęs neleistinoje vietoje, nors iki pėsčiųjų perėjos būtų tekę paeiti vos 100 metrų.
Kitas tragiškas įvykis užfiksuotas visai netoliese, Pakraščio gatvėje, vasario 15-osios vakarą. Tuomet pėsčiųjų perėjoje partrenktas 72 metų vyras, kuris po keturių dienų ligoninėje mirė.
Abu įvykiai įvyko tamsiu paros metu.
Nematomi
Kauno kelių policijos vadovas Danas Česnauskas sako, kad pėstieji neretai keliuose tampa nematomi.
„Pažeidimus galima suskirstyti į dvi dalis. Vieni iš jų labai pavojingi ir eismo dalyvių gyvybei gresia pavojus. Kiti – mažiau pavojingi.
Pagrindinis dalykas – tamsiu paros metu nenešiojami atšvaitai. Kai kelio danga šlapia sunku pėsčiuosius pamatyti. Be to, neretai einama ne ta puse, kuria reikia. Dažnai žmonės eina ta pačia eismo kelio puse, kuria vyksta eismas, nors turėtų daryti priešingai“, – DELFI teigė D. Česnauskas.
Dažniausiai tragiškai pėsčiojo ir automobilio akistata baigiasi užmiesčio keliuose.
„Užmiesčio keliuose greičiai didesni, todėl dažnai įvykiai baigiasi žmonių žūtimi“, – konstatuoja D. Česnauskas.
Saugoti turi ir patys
Pėsčiųjų perėjos skirtos saugiai pereiti gatvę. Tačiau D. Česnauskas pabrėžia, kad ir čia pėstieji turi būti labai atidūs.
„Žmonės ir perėjose turi būti labai atsargūs. Įsitikinti, kad saugu. Negali žmogus išeiti prieš atvažiuojantį automobilį. Tuo labiau draudžiamose vietose. Juk nukentės būtent pėsčiasis. Turbūt to dar nebuvo, kad susidūrus su pėsčiuoju nukentėtų vairuotojas.
Turi būti atsargus net ir pėsčiųjų perėjoje. Ne visos pėsčiųjų perėjos apšviestos, paryškintos. Jei tamsu, oras darganotas, – juk vairuotojui sunku jį pastebėti. Jei žmogus dar tamsiai apsirengęs, tai vairuotojas jį pastebės dar vėliau. Tai reiškia ir stabdys vėliau“, – sako D. Česnauskas.
Kovo mėnesį Kauno apskrityje buvo nubausti 277 taisykles pažeidę pėstieji. Be to, baudų sulaukė ir 55 dviratininkai.
Lemiamas greitis
Be jokios abejonės, kaltinti tik pėsčiųjų dėl eismo įvykių negalima. Tą patvirtina ir statistika.
Tik kiek daugiau nei 8 atvejais iš 100 (8,16 proc.) kalti dėl įvykių pernai buvo pėstieji. Palyginimui, šis rodiklis 2000 metais siekė net 23 proc. Tačiau palaipsniui avarijų kaltininkų pėsčiųjų vis mažėjo.
Lemiamą įtaką tragiškiems įvykiams turi automobilių greitis. Vos 10 km/val. greičio skirtumas gali būti lemtingas.
„Skandinavai atliko skaičiavimus. Jei automobilis važiuodamas 50 km/val. greičiu partrenkia pėsčiąjį, tai yra 30 proc. tikimybė, kad jis žus. Jei greitis bus 60 km/val., tikimybė, kad pėstysis žus jau 90 proc. 10 km/val. greitis turi tokią milžinišką reikšmę, todėl labai svarbu, kada vairuotojas pastebi pėsčiąjį“, – konstatavo D. Česnauskas.