Specialistai stebėjo greitkelį ties Kaunu: apstulbino vairuotojų įžūlumas

Pastaruoju metu greitkelyje A1 ties Kaunu buvo vykdyti didelio masto tyrimai. Buvo ne tik skaičiuojami automobiliai, bet ir filmuojama iš dronų. Specialistai pastebėjo, kad spūstis šioje kelio atkarpoje lemia ne tik netinkama infrastruktūra, bet ir įžūlūs vairuotojai – tyrimo metu ekspertai pastebėjo, kad kai kurie vairuotojai visiškai ignoruoja Kelių eismo taisykles (KET) bei dar labiau didina spūstis.

Dėmesys dviem sankryžoms

Kol kas didžioji Islandijos plento rekonstrukcija dar laukia savo eilės, planuojama atlikti bent kosmetinius darbus.

„Šiais metais planuojame mažesnės apimties darbus. Jie bus susiję su „Megos“ ir Sargėnų sankryžų pertvarkymu. Konkrečius žingsnius dar sudėliosime ir pranešime. Esmė tokia, kad atsiras papildomos eismo juostos, kitokie sprendimai, kurie leis apie 36 proc. sumažinti prastovas sankryžose. Pagal modeliavimo analizę, didžiausi automobilių srautai fiksuojami gegužės mėnesį. Labai panašus ir rugsėjo srautas. Labai daug problemų yra būtent šiose sankryžose ir tai rodo, kad nuo jų reikia pradėti spręsti problemas“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis.

Beje, panašu, kad LAKD laukia ir svaraus laikinosios sostinės ir Pakaunės savivaldybių indėlio į rekonstrukciją.

„Kitas dalykas, kad dalis problemų prasideda ir pačiame mieste. Kad ir kiek mes investuosime į magistralę, tų problemų neišspręsime. Todėl dar šią savaitę kreipsimės į Kauno miesto savivaldybę, kad jie pateiktų savo planus, kad mes juos susiderinę galėtume spręsti savo. Bet kokiu atveju norint spręsti šią problemą bei įgyvendinti savo planus, kad situacija iš esmės pagerėtų, neužtenka išplatinti tiltus. Reikia gerokai kompleksiškiau pažiūrėti. Prie to turi prisėdėti tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės, nes reikia pagalbinės infrastruktūros“, – neslepia E. Skrodenis.

Pirmieji darbai bus susiję su „Megos“ sankryža.

„Šiais metais mes paskelbsime projektavimo su statyba konkursus, kad atsirastų eismo juostų išplatinimas ir ilginamas išvažiuojamųjų ir nuvažiuojamųjų kilpinių kelių, kurie yra reikalingi prie sankryžų. Tai iš esmės bus pertvarkytos sankryžų konfigūracijos ir pralaidumas pagerės apie 14 proc. ir 36 proc. sumažės prastovų laikas“, – skaičuoja E. Skrodenis.

Nustebino vairavimo stilius

Greitos, tačiau ne esminės permainos netrukus bus įgyvendinamos ir A1 bei „Via Baltica“ sankirtoje. Beje, ekspertus nemaloniai nustebino vairuotojų kultūra šioje probleminėje sankryžoje.

„Ten atsiras kitoks ženklinimas ir kitoks eismo organizavimas bei papildomos juostos. Be to, yra ir vienas labai paprastas dalykas, kodėl ten formuojasi prastovos – lygiagrečiai su srautų matavimais buvo kurį laiką mazgas filmuojamas iš dronų. Akivaizdu, kad daugybę problemų sukelia absoliučiai nedrausmingi vairuotojai, kurie nepaiso jokių KET.

Galėčiau net ir taip pasakyti, kad jie nepaiso sveiko proto – važiuoja per saleles, lenkia ir sukelia pavojingas situacijas, o kiti vairuotojai kenčia dėl jų neteisingo elgesio. Gal trūksta papildomos informacijos, kaip vairuotojai turėtų elgtis šioje situacijoje ir ji leistų pagerinti situaciją šioje sankryžoje. Ten yra daugybė dronu užfiksuotų pažeidimų ir vairuotojai net stebina savo įžūlumu bei elgesiu šiame ruože – kertamos ištisinės juostos, salelės, važiuoja kaip papuola“, – pasakoja E. Skrodenis.

Specialistas pripažįsta, kad vairuotojų elgesį iš dalies išprovokuoja didelės spūstys.

„Galima sakyti, kad vairuotojai taip elgiasi, kad juos erzina, jog reikia prastovėti grūstyje. Tačiau iš kitos pusės, kiekvienas toks neleistinas važiavimas sustabdo visą srautą, o tada visas srautas vėl turi pajudėti. Vairuotojai tiesiog įžūliai bando įsibrauti ten, kur jiems reikia. Tai persiduoda visam srautui ir tai generuoja dar ilgesnes prastovas. Turi laukti visi sąžiningi ir KET besilaikantys vairuotojai. Pirmuoju veiksmu mes šią problemą ir išspręsime“, – teigia E. Skrodenis.

Tiesa, kada konkrečiai prasidės darbai taip ir nėra aišku.

„Kai kurie darbai prasidės šiais metais, kai kurie – kitąmet“, – sako E. Skrodenis.

Skaičiuojama, kad A1 atkarpos nuo Petrašiūnų iki Giraitės esminė rekonstrukcija kainuotų apie 100 mln. eurų. Beje, tokių pinigų kol kas nėra.

„Mes turime visus konkrečius sprendimus. Tam, kad juos pagrįstumėme ar pakoreguotume reikia tam tikros informacijos ir užtikrintumo dėl finansavimo. Mes negalėtume tokio projekto vykdyti 10 ar 15 metų. Visos problemos turi būti išsprendžiamos per keletą metų. Bet tam reikia pinigų“, – sako E. Skrodenis.