Sostinės savivaldybės administracija pranešė, kad miesto gatvėse kasdien pravažiuoja maždaug 370 tūkst. transporto priemonių, o tai yra 110 tūkst. daugiau nei vasaros laikotarpiu.
Išvengti galima
Specialistai teigė, jog surasti aplinkinių kelių, kuriais būtų galima aplenkti spūstis, beveik neįmanoma, mat spūstys formuojasi ne tik didžiausiose miesto arterijose, bet ir šalia jų.
„Visiškai išvengti spūsčių nepavyks, tačiau galite rinktis alternatyvias transporto priemones – viešąjį transportą, dviračius, paspirtukus, ėjimą pėsčiomis, išbandyti „Statyk ir važiuok“ aikšteles“, – sakė specialistai.
Karščiausios vietos
Savivaldybės atstovai paaiškino, kokiose gatvėse formuojasi didžiausios spūstys ir kurių kelių, jei nėra būtinybės, geriau būtų vengti.
„Didžiausi srautai rytinio piko metu fiksuojami judant link miesto centro: Ukmergės, Geležinio Vilko, Kalvarijų, Kareivių, Žirnių, Liepkalnio, Oslo gatvėse, Pilaitės prospekte. Vakarinio piko metu didžiausi srautai formuojasi centrinėje miesto dalyje: Geležinio Vilko (link Žalgirio g., iš centro), Kalvarijų (iš centro), Ozo, Kareivių (link Kalvarijų g,) gatvėse bei Konstitucijos per. (link Edukologijos žiedo), taip pat Oslo, Žirnių, Liepkalnio gatvėse“, – informavo sostinės savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Eismo valdymo centro atstovai taip pat įspėjo, jog problemų kyla ne tik su gatvėmis, bet ir jų sankirtomis. Savivaldybės atstovai išvardino net kelias „karščiausias“ miesto sankryžas: Ukmergės–Geležinio Vilko, Kalvarijų–Kareivių–Ozo ir Liepkalnio–Žirnių gatvių sankirtos bei Savanorių, Edukologijos ir Olandų žiedinės sankryžos.
Problema – ne tik automobilių skaičius
Didelę įtaką spūstims turi ir eismo įvykiai, kurių Vilniuje kasdien suskaičiuojama apie 70.
„Dėl eismo įvykių judėjimas apsunkinamas ir aplinkinėse gatvėse. Visgi baigus šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos atnaujinimo darbus, priešpikinis srautų pralaidumas Vilniuje padidėjo 6 proc. Rytinio piko pradžia tapo vėlesnė 11 min., o vidutinė piko trukmė sumažėjo 12 minučių“, – aiškino specialistai.
Pridėti bent 15 minučių
Eismo valdymu besirūpinantys savivaldybės atstovai taip pat akcentavo, jog rudens pradžioje vilniečiai turėtų planuoti keliones su bent 15 minučių laiko atsarga bei keliuose nesiblaškyti.
„Koncentruokite dėmesį, neužsiimkite pašaliniais veiksmais vairuodami. Nenardykite per eismo juostas, stenkitės iš anksto apgalvoti kelionės kryptį ir pasirinkti tinkamą juostą, laiku reaguokite į šviesoforo signalus, taip pat nekeliaukite po vieną“, – patarė savivaldybės atstovai.
Specialistai taip pat rekomendavo, jog įvykus eismo įvykiui, jei jo aplinkybės pakankamai aiškios, vairuotojai turėtų deklaracijoje nusibraižyti įvykio schemą. Tuomet, esant galimybei, patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę, kur užpildys likusią informaciją.