Per pirmuosius šių metų keturis mėnesius policijos pareigūnai šalies keliuose jau organizavo 17 respublikinių prevencinių priemonių, skirtų eismo saugumui užtikrinti, ir jų metu daugiausiai Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų – 1864 – padarė būtent pėstieji. Eismo dalyviai, kurių Lietuvoje turime daugiausiai ir vis dar skaičiuojame milijonais.
O eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja pėstieji, deja, baigiasi skaudžiai.
Statistika gana liūdna – šiemet Kauno apskrities keliuose autoįvykių metu žuvo 8 žmonės. Daugiau nei pusė jų – 5 – pėstieji. Du iš jų žuvo Kauno miesto gatvėse.
Baudos
D. Česnauskas išskiria du pėsčiųjų pažeidimus – atšvaitų nenešiojimas tamsiu paros metu ir gatvių kirtimas tam neskirtose vietose. Už šiuos pažeidimus gresia bauda buo 23 iki 40 eurų.
Baudų yra ir didesnių – pėsčiasis sukėlęs pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų piliečių saugumui užtikrinti, gali sulaukti 28-57 eurų baudos.
Jei dėl tokių veiksmų bus nežymiai sutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata, bauda didėja iki 86-144 eurų.
Pėsčiasis sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ar apgadinimą baudžiamas 40-57 eurų bauda.
Ar padidintos baudos pėstiesiems padėtų išspręsti situaciją, D. Česnauskas teigti nesiryžta.
„Garbaus amžiaus piliečiams padidintos baudos gali būti labai skaudžios, ypač pensininkams. Kitų baudos negąsdina. Tad vienareikšmio atsakymo nėra“, – sako D. Česnauskas.
Kiekvienais metais pėsčiųjų pažeidimų mažėja, tačiau skaičius vistiek išlieka nemažas.
„Šviečiame žmones, kiek tik įmanoma. Iš dalies mūsų tikslas yra pasiektas. Seniau būdavo taip, kad jei nubaudi pėsčiąjį, tai jis dažnai kaltindavo ir Brazauską, ir Landsbergį, ir politiką, ir visuomenę – visi kalti, tik ne jis. Dabar jau žmonės sako: taip, žinau, kad padariau nusižengimą ir tai suprantu. Dabar reikia pasiekti, kad žmonės nedarytų nusižengimų“, – teigia D. Česnauskas.
Autoįvykių metu pernai žuvo 81 pėsčiasis. Tai yra keturis kartus daugiau, nei žuvo dviratininkų (21). Būtent pėstieji sudaro didžiausią dalį visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 955 sužeistus pėsčiuosius. Iš viso pernai keliuose žuvo 241 žmogus.
Tiesa, statistika kiek gerėja lyginant su 2014 metais, kuomet žuvo net 109 pėstieji.
Saugotis turi ir patys
Pėsčiųjų perėjos skirtos saugiai pereiti gatvę. Tačiau D. Česnauskas pabrėžia, kad ir čia pėstieji turi būti labai atidūs.
„Vairuotojas turi pėsčiąjį praleisti, kai jis įžengia į važiuojamą dalį, tačiau pėsčiasis negali žengti į gatvę, kai iki automobilio liko keli metrai. Jis turi įsitikinti, kad saugu. Vairuotojai juk nėra stebukladariai“, – sako D. Česnauskas.
Vairuotojui, kuris nepraleido pėsčiojo gresia iki 86 eurų bauda arba vairavimo teisių atėmimas iki pusmečio.
Kovo mėnesį Kauno apskrityje buvo nubausti 277 taisykles pažeidę pėstieji. Be to, baudų sulaukė ir 55 dviratininkai.
Lemiamas greitis
Be jokios abejonės, kaltinti tik pėsčiųjų dėl eismo įvykių negalima. Pernai tik kiek daugiau nei 8 atvejais iš 100 (8,16 proc.) kalti dėl eismo įvykių buvo pėstieji. Palyginimui, šis rodiklis 2000 metais siekė net 23 proc. Tačiau palaipsniui avarijų kaltininkų pėsčiųjų vis mažėjo.
Lemiamą įtaką tragiškiems įvykiams turi automobilių greitis. Vos 10 km/val. greičio skirtumas gali būti lemtingas.
„Skandinavai atliko skaičiavimus. Jei automobilis važiuodamas 50 km/val. greičiu partrenkia pėsčiąjį, tai yra 30 proc. tikimybė, kad jis žus. Jei greitis bus 60 km/val., tikimybė, kad pėsčiasis žus, – jau 90 proc. 10 km/val. greitis turi tokią milžinišką reikšmę, todėl labai svarbu, kada vairuotojas pastebi pėsčiąjį“, – konstatavo D. Česnauskas.