Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet įvykiai su paspirtukais baigiasi itin liūdnai.
„Netrukus pirmą kartą mūsų istorijoje mokėsime išmoką vaikui dėl to, kad po įvykio su paspirtuku jis tapo neįgalus – patyrė sunkią traumą ir liko pažeistas jo regėjimas. Gerai bent jau tai, kad tokie atvejai gana reti. Dažniausiai fiksuojame rankų ir kojų lūžius“, – liūdną pavyzdį pateikia ekspertė.
Ji priduria, kad gana dažnai paspirtukininkai ne tik susižaloja patys, bet ir pridaro žalos kitiems – susiduria su mašinomis, dviratininkais ar pėsčiaisiais. Po tokių susidūrimų fiksuota ir mirties atvejų.
BTA skaičiuoja, kad žmonės dažniausiai krenta arba susiduria, kai važiuoja nelygiu paviršiumi arba labai greitai. Taip pat dažnai susižaloja važiuodami ant paspirtuko po du.
„Neseniai teko matyti vyriškį, kuris važiavo su kūdikiu nešyklėje. Tai labai neatsakinga. Nieko nuostabaus, kad šių klausimų ėmėsi ir Seimas. Politikai svarsto sugriežtinti važinėjimo paspirtukais taisykles. Tai nelengvas klausimas, nes paspirtukai, kaip ir dviračiai, sutampa su valstybės tvarumo siekiais. Tai tvari, pigi ir daugeliui patogi transporto priemonė, kuri, regis, turėtų būti skatinama. Na, visos lazdos turi du galus“, – teigia Karolina E. Karpova.
Anot jos, ir be skatinimo paspirtukų prieinamumas bei populiarumas auga. Steigiasi naujos nuomos bendrovės, esamos didina savo parkus. O vaikai ir paaugliai, matydami, kad paspirtukais važinėja vis daugiau draugų, įkalba tėvus tokį daiktą nupirkti ir jiems.
O kai daugėja naudotojų, natūraliai auga ir nelaimingų atsitikimų skaičius.