„Juodosios dėmės“ susidaro tose vietose, kuriose konkrečiame kelio ruože per 4-erius metus užfiksuojama 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami ar žūva žmonės. Analizuodami įvykius nustatėme, kad šiose vietose 60 proc. visų įvykių sudaro susidūrimai, 14 proc. – užvažiavimai ant pėsčiųjų, 11 proc. – apvirtimai“, – pasakoja Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

Jis pastebi, kad „Juodųjų dėmių“ skaičiaus padidėjimas šalyje yra tiesiogiai susijęs su per metus išaugusiu eismo įvykių skaičiumi – jis pakilo 12,4 proc.

2020 m. juodųjų dėmių žemėlapis

Žemėlapyje taip pat pažymimi avaringi kelio ruožai – t. y. tie ruožai, kuriuose stebimas didesnis avaringumas. Lyginant su praėjusiais metais, jų skaičius išaugo 140 proc.

„Juodųjų dėmių“ žemėlapis sudaromas kartą per metus. Po to Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo išsamius tyrimus ir parenka konkrečias inžinerines priemones, didinančias eismo saugą.

Eismo saugos ekspertai pateikia „Juodųjų dėmių“ sąrašą ir ragina vairuotojus šiose vietose būti atidiems ir laikytis net tik visų eismo taisyklių, bet ir saugaus eismo rekomendacijų.

Paryškintos „juodosios dėmės“ susiformavo dėl eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo neblaivūs ir/arba neturėjo teisės vairuoti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)