Žieminių padangų eksploatacinės savybės blogėja ir efektyvumas mažėja susidėvėjus protektoriui. Tada jos nebeužtikrina nepriekaištingo sukibimo su sniegu ir nepalengvina įsibėgėjimo, stabdymo ar vairavimo kelyje taip efektyviai, kaip padangos su geru protektoriumi.
„Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas Ignas Klimaika atkreipia dėmesį, kad žieminių padangų, kurių protektoriaus gylis yra mažesnis nei 4 mm, charakteristikos vis tiek yra geresnės nei susidėvėjusių vasarinių padangų. Gali atrodyti, kad važiuoti žieminėmis padangomis ekologiškiau ir ekonomiškai naudingiau, bet tai nėra visiška tiesa. Prieš svarstydami visus tokio sprendimo pranašumus ir trūkumus, turite žinoti konkrečiam sezonui skirtų padangų ypatumus.
Kuo skiriasi vasarinės ir žieminės padangos?
Vasarinės padangos nuo žieminių pirmiausia skiriasi protektoriaus medžiaga, forma ir ant protektoriaus išraižytomis plyšinėmis įpjovomis, dar vadinamomis lamelėmis. Kitas svarbus dalykas – gumos mišinys, kuris yra ypač svarbus važiuojant žiemą slidžiais ar gausiai apsnigtais keliais.
I. Klimaika teigia, kad žieminių padangų protektoriaus medžiaga specialiai sukurta taip, kad išliktų lanksti net ir esant žemai temperatūrai ir užtikrintų optimalų sukibimą su kelio danga. Vasarinių padangų medžiaga pradeda kietėti jau žemesnėje nei 7 °C temperatūroje, o dėl to sumažėja vairavimo komfortas ir saugumas.
„Kita svarbi išskirtinė žieminių padangų savybė yra protektoriaus raštas ir plyšinės įpjovos, užtikrinančios optimalų sukibimą su šviežiu ir puriu sniegu. Platus ir gilus žieminių padangų protektorius leidžia pašalinti sniegą iš po padangos ir pagerina sukibimą snieguotame kelyje. Be to, šie protektoriai leidžia greičiau nutekėti vandeniui, ištirpusiam sniegui ar purvui, todėl užtikrinamas geresnis padangos sukibimas su kelio danga“, – aiškina I. Klimaika.
Kodėl naudoti žiemines padangas šiltuoju sezonu nėra gera mintis?
Pasak „Inter Cars Lietuva“ specialisto, žieminės padangos, kaip matyti ir iš pavadinimo, yra skirtos važiuoti žemesnėje temperatūroje nei vyraujanti šiltojo sezono metu. Žieminių padangų medžiaga vasaros sąlygomis tampa per minkšta ir elastinga, todėl protektorius gali nenatūraliai deformuotis ir lengvai prarasti sukibimą su kelio danga, ypač greitėjant, stabdant ir posūkiuose.
„Dėl to sustabdyti važiuojant su žieminėmis padangomis užtrunka ilgiau, be to, tikėtina, kad jos praras sukibimą greitėjant ir posūkiuose. Šis poveikis stiprėja didėjant greičiui, nes vasarą, esant geram matomumui ir geresnėms oro sąlygoms, vairuotojai linkę labiau paspausti greičio pedalą. Lietingomis dienomis žieminės padangos taip pat nebūtų naudingos“, – sako I. Klimaika.
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šėrėjus pastebi, kad važiavimas žieminėmis padangomis vasarą neturi ekonominio pagrindo. Be to, tai smarkiai sumažina vairuotojo ir kitų eismo dalyvių vairavimo komfortą ir saugumą.
„Vienas didžiausių pavojų, kylančių vasarą važiuojant su žieminėmis padangomis, yra pailgėjęs stabdymo kelias. Net dėmesingiausias ir atsargiausias vairuotojas kelyje negali išvengti netikėtų situacijų“, – pabrėžia M. Šerėjus.
Jo teigimu, stabdymo kelias vasarą važiuojant su žieminėmis padangomis 100 km/h greičiu kartais būna 16 m ilgesnis nei važiuojant su vasarinėmis padangomis. Taigi ten, kur, susidarius avarinei situacijai, transporto priemonė su vasarinėmis padangomis sustotų, važiuojant su žieminėmis padangomis gali įvykti eismo įvykis.