Baterijų perkaitimas
Kaip ir vyraujant dideliam šalčiui, taip ir atslinkus karščiams, elektromobilių baterijos reaguoja į tokius temperatūros pokyčius. Nors žiemą dažnai minima, kad dėl šalčio nuvažiuojamas elektromobilio atstumas mažėja, vasarą daugiau girdima įspėjimų dėl galimo baterijų perkaitimo. Tiesa, tokios rizikos dažniau primenamos Pietų šalių gyventojams, tačiau vyraujant karštiems orams savo elektromobiliais turėtų pasirūpinti ir lietuviai, mat vos vienas baterijos perkaitimas gali padaryti nebegrįžtamų nuostolių.
Anot portalo Chargemap.com, palankiausia ir optimali oro temperatūra baterijų darbui yra apie 20–25 laipsnius. Baterijų perkaitimo rizika padidėja vasarą, kai leidžiamasi į ilgesnes kelionės, o vidutinis greitis būna didesnis. Aukštesnėje nei 45–50 laipsnių temperatūroje ima prastėti baterijų elektroninių komponentų veikla, o dėl to pastebimas ir įkrovimo našumo sumažėjimas. Žinoma, baterijos pakantumas aukštesnei temperatūrai priklauso ir nuo paties elektromobilio modelio, jame įdiegtų sistemų. Taip pat praktika rodo, kad priklausomai nuo baterijos būklės, skiriasi ir jai tenkančios gedimų rizikos kiekis.
Poveikis įkrovimo greičiui
Akumuliatoriui artėjant prie perkaitimo ribos, įkrovimo greitis mažėja. Taip atsitinka, nes baterijos valdymo sistema (BMS) pritaiko įkrovimo greitį prie baterijos temperatūros. Siekiant išvengti perkaitimo, įkrovimo greitis ir įkrovimo laikas gali keistis.
Kritiniais atvejais įkrovimas gali būti netgi sustabdytas, kad būtų užtikrintas saugumas, kol baterija atvėsta.
Baterijų aušinimas
Siekiant suvaldyti temperatūrų keliamus iššūkius, elektromobiliuose diegiamos tiek baterijų aušinimo, tiek pašildymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, kokia aušinimo sistema sumontuota elektromobilyje, aplinkos temperatūros poveikis baterijai taip pat gali skirtis. Šiais laikais daugelis elektromobilių modelių turi labai efektyvias aušinimo sistemas, kuriose naudojamas aušinimo skystis. Pavyzdžiui, tai būdinga kai kuriems „Tesla“, „Kia“ ir „Hyundai“ modeliams.
Tiesa, kai kurių elektromobilių baterijos aušinamos oru, tačiau tokia technologija yra mažiau efektyvi. Vairuotojui apie tai privalu žinoti, kad galėtų tinkamai įvertinti pavojus keliaujant karštomis dienomis.
Ar karštis turi įtakos įkrovimo stotelėms?
Šiluma taip pat turi įtakos elektroniniams komponentams įkrovimo stotelėse, todėl viešos įkrovimo stotelės, jei jas kuriant buvo naudojamos aukščiausios kokybės medžiagos, paprastai geriausiai veikia iki 50 laipsnių temperatūros.
Didžiausi pavojai pastebimi tose įkrovimo stotelėse, kurios įrengtos be jokio papildomo stogo, todėl tiesioginiai saulės spinduliai greitai įkaitina įkrovimo stotelės paviršių.
Kaip išvengti problemų?
Vienas svarbiausių sėkmingos kelionės dedamųjų – kelionės planavimas. Tam, kad būtų išvengta iššūkių ar nesusipratimų, reikėtų iš anksto suplanuoti kelionę, didesnius atstumus įveikti anksti ryte arba vėliau vakare, kada kaitra būna mažesnė. Taip pat suplanuoti sustojimus tose elektromobilių įkrovimo stotelėse, kurios turi stogą ir yra apsaugotos nuo perkaitimo. Pats geriausias pasirinkimas rinktis požeminėse stovėjimo aikštelėse įrengtas įkrovimo stoteles.
Itin karštomis dienomis elektromobilio įkrovimo ciklus taip pat reikėtų planuoti itin anksti ryte arba naktį, kai oro temperatūra būna mažesnė. Jei įmanoma, prieš pradėdami kelionę atvėsinkite automobilio saloną dar tada, kai elektromobilis įkraunamas, tokiu atveju, vos pradėję važiuoti, turėsite mažesnį energijos nuostolį, kadangi energija skirta atvėsinti saloną bus gauta tiesiai iš tinklo.
Keliaujant karštomis dienomis svarbu palaikyti optimalų greitį, kadangi važiuojant didesniu greičiu baterijos perkaitimo tikimybė didėja. Dėl to gali užtrukti ir baterijos įkrovimas arba apskirtai, siekiant užtikrinti saugumą, vos sustoję negalėsite pradėti baterijos įkrovimo, kadangi reikės palaukti, kol baterija atvės. Svarbu ir tai, kad net ir esant galimybei įkrovimą pradėti iškart, įkrovimo greitis dėl baterijos temperatūros gali būti lėtesnis.