„Metai iš metų stebime tendenciją, kad žuvusiųjų, ypač pėsčiųjų, padaugėja tamsiuoju metų periodu. Kai ilgesni vakarai, sutemsta greičiau. Tai ypač atsispindi pėsčiųjų statistikoje“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė Kelių ir transporto tyrimo instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.
Kelių policijos duomenimis, šiemet Kauno apskrityje jau žuvo devyni pėstieji, septyni iš jų – tamsiuoju paros metu. Lapkritį žuvusiųjų kol kas neužfiksuota, tačiau pernai vien per lapkritį Kauno apskrityje žuvo 12 eismo dalyvių, septyni iš jų – pėstieji. Per visus pernai metus apskrityje žuvo 19 pėsčiųjų.
„Norisi paraginti eismo dalyvius labiau saugoti save, segėti atšvaitus ir ypatingai – elgtis atsargiau pėsčiųjų perėjose. Mums buvo visiems ilgus metus kalama, kad eikite per perėją ir ten būsite saugūs ir mes taip pripratote prie tos informacijos, kad kartais einame net nesižvalgydami, jaučiamės visiškai apsaugoti, manome, kad vairuotojas mus apsaugos.
Bet statistika ir žinios rodo, kad anaiptol taip nėra. Vairuotojas negali apsaugoti pėsčiojo – fiziškai tai ne visada įmanoma. Niekas kitas mūsų neapsaugos pėsčiųjų perėjose. Mes turime saugoti save, apsižvalgyti prieš eidami ir net eidami“, – kalbėjo M. Katkus.
Jo teigimu, pavojingiausias metas keliuose – kai ima anksti temti, lyja ir nėra iškritęs sniegas, kuris šiek tiek pašviesina aplinką ir pagerina matomumą. Eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad pėstieji dažnai neįvertina šių aplinkybių.
„Pėsčiuosius galima skirstyti į dvi grupes: tas, kuris turi vairuotojo pažymėjimą ir kuris neturi ir nesupranta, ką mato vairuotojas“, – sakė Kauno apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvos keliuose iki ketvirtadienio iš viso žuvo 156 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 196 eismo dalyviai.