Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, nutaręs, kad negalima bausti vairuotojo vien tik pagal gyventojo pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotas KET pažeidimas. Tokiu atveju reikėtų pranešti policijai – tik jų užfiksuotas pažeidimas galėtų būti laikomas įrodymu.
Galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje teisėja Rosita Patackienė nurodė, kad jeigu teismas kaip įrodymą priimtų bet kurio gyventojo pateiktą nuotrauką su galimai užfiksuotu pažeidimu, tuomet „būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kai panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais.“
Taip administracinės atsakomybės išvengė vilnietis Juozas J., kuriam Vilniaus miesto savivaldybės specialistė buvo surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis praėjusių metų liepos 11-ąją, apie 12 val., Vilniuje, Aguonų g., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E270“, sustojo ir paliko jį stovėti draudžiamoje vietoje – sustojusi transporto priemonė kliudė kitų automobilių eismui.
Už šį pažeidimą savivaldybės atstovai Juozui J. skyrė 200 Lt baudą, tačiau šį nutarimą teismas panaikino, o bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada jos buvo padarytos ir kada tiksliai buvo užfiksuotas galimai Juozo J. įvykdytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo nuotraukas laikyti neginčijamu vairuotojo kaltės įrodymu.
Pasak teismo, nei pažeidimo protokolą surašiusi savivaldybės darbuotoja, nei nuobaudą skyręs jos kolega „betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo“, o vadovavosi tik vieno Vilniaus gyventojo elektroniniu paštu pateikta informacija ir nuotraukomis.
Be to, teismo teigimu, nagrinėjant elektroniniu paštu gautą pranešimą, nebuvo patikrintas pateiktos informacijos tikrumas, patikimumas ir atitikimas jo nurodytoms aplinkybėms.
„Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – automobilio „Mercedes Benz E270“ nuotrauka, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti vertinama, kaip pranešimas apie teisės pažeidimą, – pažymima neskundžiamoje teisėjos nutartyje. – Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl asmens padaryta nuotrauka, autentiškumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios.“
Pasak teismo, vien tik iš nuotrauką padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jos padarymo laiką, kadangi šie parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
Vairuotojui palankų sprendimą priėmusi teisėja taip pat pabrėžė, kad toks įstatymo aiškinimas atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką, apie tai jau yra rašė ir DELFI.
Nutrauktos bylos pagrįstumą patvirtinęs Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
„Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, – nurodė teismas. – Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.“