Telefonai tapo mūsų asistentais
Tobulėjančios technologijos pakeitė žmonių kasdienybę ir naujienų prieinamumą, kai visas naujienas ir reikiamą informaciją galime rasti telefone. Dažnai, vos pabudę, žmonės čiumpa telefonus, skaito gautas žinutes, atrašinėja į darbinius laiškus ar naudojasi kitomis programėlėmis. Bėda, jog šis įprotis pastebimas ir tarp vairuotojų.
„Net ir darbus galime daryti telefono pagalba, nebūtinas kompiuteris. Taigi, telefonai vienareikšmiškai tapo mūsų asistentais, kurie mums „parodo“ ne tik lauko temperatūrą, bet ir laiškus, naujienas, kalendoriaus įvykius ir viską, ką tik norime sužinoti“, – į delną telpančio išmaniojo įrenginio privalumus paaiškino psichologė.
Specialistė tikina, jog problema kyla dėl to, kad net vairuojant automobilį, žmogus nenori praleisti reikšmingų naujienų ir pranešimų. Bijo praleisti svarbų darbo skambutį ar žinutę, todėl, sunkiai atsisako noro naudotis telefonu net prie automobilio vairo.
„Sėdus prie vairo, paprastai keliaujame nuo taško A į tašką B, bet darbai, reikalai, gyvenimas nestoja. Ir dažnam vairuotojui nesinori tų reikalų stabdyti. Kartais gali atrodyti, kad per tą valandą, kol vairuos, žmogus praleis kažką itin svarbaus, todėl vos „klaktelėjus“ pranešimo garsui, jis ima telefoną į rankas, kad tik „neiškristų“ iš naujienų srauto“, – apie nevaldomą vairuotojų norą naudotis telefonu vairuojant kalbėjo dr. L. Šeibokaitė.
Bijo likti „už borto“
Nors dažnas gyventojas nesugeba paleisti išmanaus įrenginio iš savo akiračio, tačiau telefonų naudojimas oficialiai Lietuvoje dar nėra priskiriamas prie priklausomybių. Anot specialistės, telefono naudojimas suteikia jausmą, kad realiu laiku esame įvykių sūkuryje, o kitu atveju gali kilti nusivylimo jausmas, jog kažką praleidome. Todėl, net vairuodami automobilį, vairuotojai negali lengvai atsisakyti šio įpročio.
„Iš esmės, nuolatinis pranešimų, socialinių tinklų tikrinimas yra tarsi savęs apdovanojimas. Pavyzdžiui, išgirstame žinutės signalą ir iš karto žinome, kad gauname pačią naujausią informaciją. Tuomet kyla pasitenkinimo jausmas ir noras visada viską žinoti pirmiausiai. Tai užburtas ratas dėl kurio ir nepadedame telefono į šalį net prie vairo“, – aiškino specialistė.
„Dabartinių (šiuolaikinių) telefonų, turbūt nei telefonu nepavadinsi. Jie sudaro greito tempo įspūdį ir žmonėms atrodo, kad jie kažką praleis ir nesudalyvaus. Kyla vadinama „paliktojo už borto“ baimė, kad jeigu aš kažką praleisiu, jeigu telefono nepasiimsiu, būsiu atsietas nuo socialinės terpės“, – telefonų naudotojų baimę įvardijo dr. L. Šeibokaitė.
Telefonas rankose – pavojus kelyje
Vairuojant automobilį, visas dėmesys turėtų būti skirtas į kelyje vykstančius įvykius bei automobilio valdymą, tačiau, kai žmogus rankose laiko telefoną, jo budrumas stipriai sumažėja ir jis gali nepamatyti pėsčiojo ar staigiai stabdančio automobilio, o gal ir į kelią išbėgusio gyvūno.
„Paprastai, kad paskaitytume ir suvoktume, kas parašyta žinutėje, prireikia maždaug 4 sekundžių. Nestebėdami laiko mes apskritai prarandame laiko nuovoką. Įsivaizduokime situaciją: mes žiūrime į telefoną, skaitome žinutę ir užtrunkame 4 sekundes, kai tuo tarpu greičiausias pasaulio bėgikas Usainas Boltas per tas 4 sekundes nubėga trečdalį savo distancijos.
Taip pat mėgstame sakyti, jog galime atlikti kelis darbus vienu metu, bet tai netiesa, mes tik kilnojame savo dėmesį. Vieną akimirką žiūrime į telefoną, o kitą į kelią. Tokioje situacijoje mes nesusikoncentruojame nė į vieną darbą ir dėl to gali kilti didžiulis pavojus“, – įspėja dr. L. Šeibokaitė
Psichologė pastebi, jog dėl išsiblaškymo kyla rizika sukelti eismo įvykį. Pavojus kyla net stovint spūstyje, kai automobiliai juda lėtai, o vairuotojas, nematydamas įvykių kelyje, gali spontaniškai priimti sprendimą paspausti akceleratorių ar užsižiūrėjus į telefoną nepastebėti užsidegusio žalio šviesoforo signalo.
„Dėl telefono naudojimo prie vairo kyla įvairių rizikų. Praradę susikaupimą, vairuotojai gali sukelti eismo įvykį, formuojasi spūstys, nes nepastebimi šviesoforai, taip pat vairuotojas gali išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą taip sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams“, – apie gręsiančius pavojus kalbėjo ji.
Kaip atsikratyti žalingo telefono naudojimo?
Docentė L. Šeibokaitė teigia, jog šio įpročio galima atsikratyti, tačiau tai gali būti sudėtinga, bet pasiryžus – jūsų gyvenimo kokybė ir saugumas kelyje tikrai padidės. Jos teigimu, įprotį keisti reiktų ne tik vairuojant automobilį, bet ir savo kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, telefonu derėtų nesinaudoti likus pusvalandžiui iki miego laiko.
„Tie žmonės, kurie užsispiria, dažnai pasiekia tikslą. Reikėtų atrasti, kokiu būdu mažinti tą laiką kiekvienam individualiai. Kiti netgi renkasi turėti dieną be telefono. Žmogus pats turi sugalvoti tinkamiausią būdą.
Pavyzdžiui, vairuodama aš telefoną dedu į rankinę, o ją už vairuotojo sėdynės, kad būtų sunkiau pasiekti. Vairuojant rekomenduočiau išjungti ir garsą, jog pranešimai neblaškytų. Taip pat reikia nepamiršti ir išmaniųjų laikrodžių, nes į juos ateinantys pranešimai taip pat nukreipia dėmesį. Jeigu taip sunku nepaimti telefono į rankas, kol esate prie vairo, galbūt reiktų jį padėti į automobilio bagažinę, kad tiesiog fiziškai nebūtų įmanoma juo naudotis“, – patarė dr. L. Šeibokaitė.